VU imasi „įtakotuko“ vaidmens – profesoriai skiepijasi trečiąja doze

Nuomonės, ŠiandienEvelina Aukštakalnytė
VU požiūris
VU siekia tapti ne tik mokslo ir studijų centru, bet ir aktyviai dalyvauti jauno žmogaus gyvenimo formavime. Gerai Taika/Real is Beautiful Stock nuotrauka.

<h2>VU ragina pasitikėti mokslu ir prisijungti prie išsilavinusios bendruomenės</h2>
<p>Norite būti išsimokslinę kaip profesoriai – skiepykitės trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze. Tokią žinutę dabar siunčia geriausiųjų pasaulio universitetų 400-tuke atsidūręs Vilniaus universitetas ir kviečia „tikėti mokslu“. Juk jūs studentai, o ne šiaip kokia „prastuomenė“.</p>
<p>Tiesa, jei ši vakcina išties nulemtų žmogaus išsilavinimą, kaip kad dažnai deklaruojama visuomenėje, turbūt apie ją rašyti nė nereikėtų, o populiariuose bulvariniuose naujienų portaluose nebesutiktume kriminalų rubrikos, kurioje dažnu atveju vis dar mirga antraštės apie sumuštą sutuoktinį ar kasdienius ginčus tarp kaimynų, galiausiai peraugusius ir į fizinį smurtą.</p>
<p>Visgi VU siunčiama akivaizdi žinutė verčia sudvejoti tik dėl to, ar nepasiskiepijęs „antivakseris“ (dabar tokiu laikomas ir trimis dozėmis nepaskiepytas asmuo) vis dar galės tapti profesoriumi. Juk suleista vakcina automatiškai „nesukiša“ į galvą visos kada regėtos literatūros ir galiausiai, žmogiškojo supratimo. Juk kaip ten kadaise ištarė lietuvių brandos egzaminuose šmėžuojantis J. V. Gėtė: „Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi.“</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vu-7.jpg" alt="Išsilavinimas" /></p>
<h2>Šiuolaikinis mokslas yra apie tai, kaip nereikia mąstyti</h2>
<p>Taigi, priėjome išvadą, kad šiuolaikinis aukštasis mokslas gal ir garantuoja taip dažnai įvardijamą „studijų kokybę“, bet negarantuoja jauno žmogaus moralinių pagrindų ir galimybės savarankiškai atskirti, kur yra juoda, o kur yra balta.</p>
<p>Grįžtant prie temos apie VU ir jo švietėjišką poziciją pastaruoju metu, galima daryti išvadas, kad šiam universitetui sava galva mąstančių žmonių paprasčiausiai nebereikia. O jeigu nebemokama naudotis nuosavomis smegenimis, tuomet ką tas išsilavinimas pakeis? Mintinai išmokti tekstą galime daugelis. Bet suvokti, kas jame parašyta neužtenka tik puikios atminties.</p>
<p>VU teigia, kad tikras profesorius tiki mokslu ir skiepijasi. Tam pavyzdžiui pasitelkė rektorių Rimvydą Petrauską ir įkėlė šį išdidžiai sėdintį ant skiepo kėdės ir laukiantį trečiosios dozės: „Tęskime pradėtą procesą – užtikrinkime visuomenės saugumą ir sumažinkime rizikas. Tai įgalina mus galutinai grįžti į mokslo ir studijų aplinką“, – R. Petrausko žodžiais pasidalino VU.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vu-3.jpg" alt="VU pasisakymas" /></p>
<h2>Universiteto ekspertai padės nepasitikėti sąmokslo teorijomis</h2>
<p>Be visa ko, VU pareiškė ir kovojantis su karantino metu suintensyvėjusiomis sąmokslo teorijomis. Tam tikslui pasitelkė VU Komunikacijos fakulteto docentą, informacinių karų ekspertą dr. Mantą Martišių, kuris VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja kaip atsiranda, plinta bei veikia sąmokslo teorijos ir kas jas leidžia bent kiek sumažinti. Netikėkite niekuo – tikėkite tik tuo, ką mes, išsilavinusi šviesuomenė, jums sakome.</p>
<p>„Jas (sąmokslo teorijas) atpažinti ir atskirti nuo mokslu remtų teorijų kartais itin sudėtinga“, – pažymėjo VU.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vu-5.jpg" alt="VU pasisakymas" /></p>
<p>Praėjusią savaitę universitete vyko ir VU inovacijų diena „INNODAY 2021“, kurios metu universiteto mokslininkai pristatė startuolį „Optimalistai“ bei inovatyvią matematikos mokymosi pradinėse klasėse metodiką „MATEMA“. Visgi atidarant šį renginį rektorius R. Petrauskas pažymėjo, kad šiuolaikinis universitetas yra kitoks:</p>
<blockquote>„Šiandieninis universitetas jau nėra tik studijų ir mokslo epicentras, bet siekia aktyviai įsitraukti į visuomenės ir valstybės aktualijas, plėtoti mokslu grįstą viešą diskursą ir siūlyti pažangius sprendimus.“</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vu-4.jpg" alt="VU pasisakymas" /></p>
<p>Kitaip tariant, šiuolaikiniam universitetui nebeužtenka suteikti žmogui išsilavinimo, o reikia ir pasukti jį reikiama linkme. Tik ta kryptis nebūtinai bus teisingiausias pasirinkimas. Mes pasakysime, ką jūs turite palaikyti ir ko ne. Jūs negalvokite. Esate tam per kvaili.</p>
<p>Tačiau pamiršome viena – juk aukštasis mokslas ir yra apie skirtingus požiūrius. Jei sėdėjote universiteto suole ir iš tiesų studijavote, turėtumėte prisiminti ir skirtingų autorių nuomonių gausą – kone visi rašto darbai prasidėdavo nuo jų požiūrių palyginimų.</p>