VSD pranešėjo komisijos išvada teikiama Seimui: G. Nausėdai rinkimus laimėti padėjo saugumiečiai?

Skandalinga VSD pranešėjo komisijos išvada jau Seime – diskusijos tęsis, balsavimas nukeltas

Pirmadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusi Seimo komisija paskelbė atlikto parlamentinio tyrimo išvadą.

Išvadoje teigiama, kad VSD vadovas Darius Jauniškis padėjo tuometiniam kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Be to, tyrimo metu aptikti G. Nausėdos ryšiai su Baltarusijos trąšų verslo atstovais, keliamas klausimas dėl tokių ryšių įtakos prezidento sprendimams.

Tyrimo išvadas patvirtinti turės Seimas, tačiau ketvirtadienį paskelbta, kad pirmasis balsavimas dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų atidedamas, tą daryti dabar planuojama jau tik po šv. Velykų. Tokį sprendimą priėmė Seimo frakcijų seniūnai.

„Iki patvirtinimo dar daug veiksmų. Šiandien šios išvados bus pristatytos Seimui ir (...) priimtas kompromisinis sprendimas, kad šiandien (...) dėl jų nebus balsuojama net ir pateikimo stadijoje“, – ketvirtadienį skelbė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Toks balsavimo dėl komisijos išvadų nukėlimas gali būti suprastas ne tik kaip siekis geriau susipažinti su sukaupta medžiaga, bet ir bandymas suvaldyti sparčiai augančią įtampą.

Po komisijos išvadų paviešinimo tiek Seimas, tiek ir visuomenė pasiskirstė į priešingas stovyklas. Jei dalis parlamentarų rimtai vertina pateiktą informaciją ir net ima kalbėti apie apkaltą prezidentui, kiti kvestionuoja pačios komisijos teisėtumą bei tai, kas galimai slypi už šios istorijos iškėlimo į dienos šviesą būtent dabar, rinkiminiu bei geopolitiškai įtemptu laikotarpiu.

Primename, Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija bandė atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, domėtasi, kaip ji tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat buvo kelti klausimai dėl rinkimus galiausiai laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais.

Išvadose – VSD vadovo talkinimas G. Nausėdai bei prezidento ryšiai su pavojingų Lietuvai šalių verslo atstovais

Komisijos išvadose teigiama, kad VSD direktorius D. Jauniškis 2019 m. prezidento rinkimų metu rinko žvalgybos informaciją apie tuomečio kandidato G. Nausėdos aplinką. Nėra aišku, ar VSD tuo pačiu laikotarpiu rinko informaciją ir apie kitus kandidatus bei jų aplinką.

„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus D. Jauniškio surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti, tuometiniam kandidatui 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusiam Gitanui Nausėdai“, – rašoma tyrimo išvadose.

Tyrimo komisija nustatė, kad informacija apie G. Nausėdos aplinką pasiekti VSD direktorių galėjo tik per patį kandidatą ar jo pavedimu veikusį asmenį.

Taip pat nurodoma, kad G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Nustatyta, kad rinkdamas informaciją apie tuomečio kandidato aplinką, D. Jauniškis neužtikrino medžiagos rinkimo ir panaudojimo teisėtumo kontrolės, nesiėmė veiksmų, kuriais būtų užtikrinamas žvalgybos institucijos veiklos teisėtumas, skaidrumas, žmogaus teisių apsauga ir pan.

Komisijos išvadoje nurodoma, kad 39 iš 41 VSD direktoriaus D. Jauniškio nurodymu patikrintų asmenų buvo SEB banko klientai bei stambūs Lietuvos verslo įmonių vadovai, akcininkai, tad G. Nausėda išnaudojo savo ryšius su stambių Lietuvos verslo įmonių vadovais, akcininkais ir pan.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Komisijos išvadose taip pat pažymima, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), VSD, Generalinė prokuratūra „daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją“, taip esą pažeistas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo principas.

Parlamentinis tyrimas metė įtarimus ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Prezidentas bet kokius kaltinimus atmeta: VSD užduočių nedalino, nes buvo paprastas pilietis iš gatvės

Į komisijos pateiktus klausimus pats prezidentas atsakinėti atsisakė, tačiau netruko sureaguoti į komisijos pateiktas išvadas. Jas jis vertina kritiškai ir kaltina politikus, jog tokiais būdais yra siekiama paveikti jau netrukus, gegužės mėnesį vyksiančius Lietuvos prezidento rinkimus.

„Jokių uždavinių aš niekam negalėjau dalinti, nes buvau paprastas pilietis, bedarbis Gitanas Nausėda, kuris nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose. Pabandykite iš gatvės ateiti į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir užduoti jiems tokias užduotis. Atsakymas bus labai aiškus“, – teigia šalies vadovas^[1].

Prezidentūra taip pat išplatino pranešimą, kuriame pažymėjo, kad Seimo laikinosios komisijos, tyrusios VSD pranešėjo istoriją, išvados yra nukreiptos ne tik prieš šalies vadovą, bet ir prieš daugelį valstybės institucijų, kas gali būti suprasta kaip bandymas dėl politinių tikslų diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus.

„Vertiname tai kaip demokratijos ir teisinės valstybės principams prieštaraujantį desperatišką bandymą paveikti Prezidento rinkimų rezultatus. Komisija yra akivaizdžiai politizuota, sudaryta iš valdančiosios daugumos atstovų, o jos „išvados“, net nesivarginant ieškoti argumentų ar įrodymų, nukreiptos ne tik prieš Prezidentą, bet ir prieš daugelį valstybės institucijų, įskaitant VSD, STT ir Generalinę prokuratūrą“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės komentare šalies žiniasklaidos priemonės.

Pats šalies vadovas dar priduria, kad komisija turi pateikti konkrečius faktus dėl tyrimo išvadų apie dalies institucijų vadovų sąsajas su baltarusiškų trąšų verslu, nes dabar dalis tezių atrodo „laužtos iš piršto“. G. Nausėdos teigimu, jeigu išvadose pateikta informacija nebus patvirtinta, tyrimo komisijos nariai turėtų prisiimti atsakomybę.

STT nurodo, jog negali suteikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o pats STT vadovas L. Pernavas atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas; jis nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją. Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas teisingai.

Kaip teigė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė, yra gautas raštas, pagal kurį prokuratūra prašo išsiaiškinti ir įvertinti, ar komisija tyrimą vykdė pagrįstai ir teisėtai. Generalinė prokuratūra nurodo, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija savo veiksmų su prokuratūra nederino ir taip atskleidė pranešėjo asmens duomenis^[2].

Pats VSD vadovas kaltinimų kratosi, sako, kad išvados jį šokiravo

VSD vadovas D. Jauniškis Seimo komisijos pateiktas išvadas vadina nesąmone ir teigia, jog nemato savo atsakomybės.

Žiniasklaidos paklaustas apie talkinimą G. Nausėdai D. Jauniškis atsakė, kad niekas šioje istorijoje niekam netalkino.

„Aš ne kartą esu sakęs ir iš Seimo tribūnos, ir tą galiu tik pakartoti: VSD veikia pagal teisės normas, visiškai teisėtai vykdo savo veiksmus, turėjo teisę pasitikrinti kandidatų aplinką. O apie šaltinį šnekant, irgi viskas yra pasakyta komisijai atviru tekstu atvirame eteryje. Aš nežinau, iš kur daromos tokios išvados. Aš dar kartą sakau: traukiama iš konteksto ir pritaikoma sau šališkai nusprendžiant, kad taip iš tikrųjų įvyko“, – sako VSD vadovas^[3].

Paklaustas, kaip gi VSD žinojo ką tikrinti, nors apie G. Nausėdos aplinką tuo metu viešos ir oficialios informacijos dar nebuvo, D. Jauniškis atsako, kad žvalgyba turi savo metodus, o minimu atveju buvo informacijos šaltinis, kuris tą informaciją atnešė, bet tai nebuvo dabartinio prezidento žmogus. D. Jauniškio teigimu, buvo stebima tik kontržvalgybos grėsmė ir atsižvelgiant į tuometinę situaciją, grėsmės nenustatyta.

„Tuo metu tokių rizikų galbūt nebuvo. Dabar yra visai kitokių rizikų, kilusių dėl baltarusiškų trąšų. Aš tik noriu priminti laiką, kai baltarusiškos trąšos nebuvo sankcionuotos ir jos važiavo čionai, ir davė pelną ir mūsų verslams, ir mūsų geležinkeliams, ir tuo metu jos nebuvo interpretuojamos kaip grėsmė. Aš tik noriu priminti, kad viskas pasikeitė 2020 m., kai atsirado režimas, kuris irgi manipuliavo rinkimais, dėl to kilo Baltarusijos revoliucija. Tai vėlgi sakau, čia yra interpretavimo klausimas – tuometinio laikmečio ir dabartinio laikmečio“, – sako D. Jauniškis.

Klausimų kelia pačios komisijos darbas: dalis informacijos įslaptinta, apie dalį kalbama žiniasklaidoje

Jau minėta, kad Generalinė prokuratūra domisi ir tyrimą atlikusios komisijos darbu. Čia taip pat slypi daug įdomių detalių.

Tyrimą atlikusi Seimo komisija toliau teigia, kad turi surinkusi įrodymus apie prezidento G. Nausėdos ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, bet pažymi, jog tokia informacija šiuo metu yra slapta, nors ją ir siekiama išslaptinti, paviešinti visuomenei.

„Mes galime įrodyti šį teiginį. Jį įrodo komisijos surinkta medžiaga, kuri yra prie tyrimo bylos, tačiau kuri šiuo metu sudaro valstybės paslaptį. (...) Mes grindžiame išvadą įrodymais, kuriuos surinkome. Čia nėra spėjimai. Tai yra įrodymai, kurie yra surinkti“, – sakė komisijos pirmininkas, Seimo narys Vytautas Bakas.

Jo teigimu, Seimas turės ieškoti sprendimų, kaip informaciją atskleisti, o tai gali padaryti arba prezidentas, arba pats Seimas ir valstybės paslapčių koordinavimo komisija. Jeigu pritrūks įgaliojimų, esą galima pakeisti įstatymus, kad tie duomenys būtų prieinami visuomenei.

Dar pristatant tyrimo išvadas komisijos narys Bronislovas Matelis pažymėjo, kad komisija turi įrodymų, jog dėl prezidento G. Nausėdos aplinkos asmenų ir jų ryšių su baltarusiškų trąšų importuotojais galėjo būti padaryta įtaka Prezidentūros pozicijoms, tačiau nei jis, nei visa komisija neatsako, ar šiuo metu prezidento aplinkoje vis dar yra asmenų, darančių jį pažeidžiamu.

Daug prieštaringos informacijos pastarosiomis dienomis galima aptikti ir viešojoje erdvėje. Knygos „Prezidentas ir Pranešėjas“, kurios turinys paskatino Seimą atlikti šį tyrimą, bendraautorė Birutė Davidonytė mano, kad išvadose galima išskirti tris esminius punktus.

Pirma yra tai, kad pats G. Nausėda galėjo kreiptis į VSD arba jo prašymu buvo perduotas kandidato į prezidentus komandos sąrašas D. Jauniškiui. Antra, VSD tyrė rinkimų finansavimą ir nustatė, kad galimai G. Nausėdos rinkimų kampanija buvo finansuota neskaidriai, bet niekam šios informacijos neperdavė. Trečia, VSD stebėjo baltarusiškų trąšų verslininkų bandymus paveikti prezidentą, o po to prezidentūra sustabdė sankcijas baltarusiškoms trąšoms^[4]. 

B. Davidonytė žiniasklaidai taip pat atskleidė daugiau informacijos, kuri bent jau komisijos teigimu, turėtų būti visiškai slapta. Žurnalistė teigia, kad yra įrodymų, jog prezidento štabe buvo žmonių, susijusių su Baltarusijos trąšų verslu: tai esą buvo broliai Nikitinai, kurie patys teigė, jog lankėsi G. Nausėdos štabe, VSD irgi patvirtino, kad į prezidentūra trąšų sankcijų klausimas vėliau visgi keliavo.

Savo ruožtu vienas iš tyrimą atlikusios Seimo komisijos narių Andrius Vyšniauskas žiniasklaidai atskleidė, kad G. Nausėdos atveju buvo sąrašai, kuriose jo aplinkos žmonės, galimai susiję su kitų šalių žvalgybos tarnybos, Baltarusijos, Rusijos verslininkais. Jo teigimu, prezidentas per ketverius ar penkerius metus nepasikeitė – jeigu buvo pažeidžiamas anksčiau, pažeidžiamas yra ir dabar.

Prezidento atsisakymas kalbėti: bandymas suvaldyti situaciją ar iškalbingas ženklas?

Pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos nariai tikina, kad komisija nesiims organizuoti apkaltos prezidentui, kuris, pasak jų, galimai sulaužė priesaiką. Jų teigimu, ar pradėti tokį procesą, priklausys nuo Seimo sprendimo. 

Opozicijai priklausantys parlamentarai mano, kad kalbėti apie apkaltą prezidentui nereikėtų. Premjerė Ingrida Šimonytė į svarstymus dėl galimos apkaltos taip pat nesileidžia, nors pažymi, kad G. Nausėdos prendimas neatsakinėti į parlamentinės komisijos klausimus rodo nepagarbą Seimui kaip institucijai.

„Jeigu tu neturi ko slėpti, tu tiesiog gali į visus klausimus imti ir atsakyti – žodžiu, raštu, čia jau technikos klausimas. Aš kaip suprantu, komisija buvo sutikusi su tuo, kad prezidentas atsakytų į klausimus raštu, ir tarsi beveik viešą pažadą ar kažkokį tokį samprotavimą iš pono Nausėdos, man atrodo, mes visi girdėjome. Tai kodėl taip neatsitiko? Aš nežinau, prezidentas turėtų pats tą aiškinti. Bet mano supratimu, nesileidžiant į kažkokius detalesnius vertinimus ir kvalifikavimus šio elgesio, tai liudija minimum nepagarbą Seimui kaip institucijai“, – sakė I. Šimonytė, pabrėžusi, kad klausimai niekur nedingsta.

Dalis politikų ir visuomenės iš tiesų mano, kad G. Nausėda išspręstų šią situaciją jeigu atsakytų į jam pateiktus klausimus.

Dalis mena, kad net prieš du dešimtmečius per apkaltą iš prezidento posto išverstas Rolandas Paksas su visomis tyrimo komisijomis bendradarbiavo noriau, o štai G. Nausėda slepiasi. Tuomet ir kyla daugybė klausimų, jog galbūt iš tiesų yra ką slėpti bei nutylėti.

Tačiau politologai linkę manyti, kad tokios teorijoms dar anksti. Kaip pastebi politologas Virgis Valentinavičius, dabartinė prezidento pozicija yra grynai politinė, o nieko kito jam kaip ir nelieka, kai prezidento rinkimai visai ant nosies^[5].

„Matyt, jam nieko kito nebelieka, kai rinkimai čia pat. Jis išlaiko bejausmį veidą ir bando įtikinti žmones, kad šioje istorijoje nieko ypatingo nėra. Jo rinkėjams tokio atsakymo užtenka, bet, aišku, toks atsakymas netenkins tų, kurie balsuos už kitus kandidatus“, – aiškina politologas V. Valentinavičius.