Vokietijos vyskupų vadovas užsibrėžė spręsti didžiausią šalyje tikėjimo krizę į dvasininkiją įtraukiant ir moteris
Šiuo metu Romoje vykstant Pasaulinio Sinodo kelio posėdžiui, naujoji delegatų karta nori sudrebinti katalikų pasaulį naujomis ir drąsiomis reformomis. Vienos iš jų – tai galimybė į vyskupus įšventinti į moteris ir leisti katalikų kunigams tuoktis.
Italijos sostinėje vykstančiame 360 delegatų susitikime Vokietijos vyskupų vadovas, 63-ejų Georgas Bätzingas reikalauja į Bažnyčią pagaliau įsileisti vakarietiškų vėjų ir pareiškė besitikintis, kad Katalikų Bažnyčia pagaliau sudarys sąlygas moterims būti įšventintoms į diakonus[1].
Tuo tarpu Vokietijos katalikiškas šventyklas krečia tikrų tikriausia krizė, didžiausia per visus savo 1 300 metų gyvavimo laikotarpį ir, panašu, pagal savo apimtį yra stipriausia iš visų krikščioniškų šalių.
Vokiečių leidinys „Bild“ skelbia, kad vien pernai buvo fiksuota net 400 tūkst. išstojimo iš Bažnyčios atvejų, o 2023 m. į kunigus buvo įšventinti tik 35 žmonės, kai analogiškai prieš dešimtmetį tokių buvo 98.
Galiausiai Vokietija priėjo prie liūdno rezultato, kai Katalikų Bažnyčiai priklauso tik 24 proc. visų vokiečių, o pačios bažnyčios veikiau primena muziejus, o ne šventyklas, kuriose vyksta pamaldos.
Būtent dėl šių priežasčių kunigas G. Bätzingas užsimojo gelbėti Vokietiją nuo pražūties savais būdais, įvesdamas reformą, nors Popiežius Pranciškus tam ir nepritaria.
„Kai į bažnytinius procesus įsikiša ideologija, Šventoji Dvasia eina namo, nes ideologija nugali Šventąją Dvasią“, – taip savo sprendimą aiškino Šventasis Tėvas.
Popiežius baiminasi, kad reformas kuria elitas, o ne visa Dievo tauta
Tuo tarpu leidinys „Vatican News“ pasidalino interviu su Popiežiumi Pranciškumi, kuriame šis nuogąstavo dėl Vokietijoje siūlomų Bažnyčios reformų[2].
Pasak jo, siūlomas sinodo kelias esą yra „gana elitistinis“ ir kelia grėsmę visai katalikų bendruomenei.
Šventasis Tėvas svarstė, kad Vokietijos sinodinė patirtis kilo iš vyskupijų ir „neturi paties sinodo procedūrinio konsensuso“. „Vis dėlto vyksta dialogas, ir niekada nereikėtų nutraukti dialogo, norint padėti, ar ne?“ – tęsė popiežius.
Popiežius baiminasi, kad ideologijų varomi dvasininkai nenustumtų visos Bažnyčios tiesiai į prarają, o sprendžiant tokius iššūkius kaip elgesys su homoseksualais ir moterų vaidmuo, svarbų vaidmenį gali suvaidinti tik bažnytinė patirtis, „pradedant nuo apaštalų tradicijos ir perkeliant ją į dabartį“.
Vatikanas vis dar laikosi konservatyvios pozicijos visuomenę skaldančiais klausimais
Pernai metais pontifikas sukritikavo lyčių ideologiją, pagal kurią tiek vyriškoji, tiek moteriškoji lytys yra lygios ir vienodos, kaip „naikinančią tikrąjį žmogiškąjį pradą“.
Tačiau Vatikanas, nepriklausomai savo pozicijos šiais klausimais, pareiškė neatmetantis įvairioms ideologijoms priklausančių asmenų ir pareiškė, kad jie visi yra laukiami Bažnyčioje.
Nepaisant to, kad Popiežius nepritaria moterų išventinimui į dvasininkiją, jis viešai pasisakė prieš dailiosios lyties atstovių diskriminaciją ir pareiškė, kad tiek vyrams, tiek moterims turi būti atitinkamai suteiktos galimybės gauti vienodą darbo užmokestį ir lygias galimybes.
Tikėjimo krizę iššaukė ant Bažnyčios kritęs seksualinio išnaudojimo šešėlis
Tačiau ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje pastebima tikrų tikriausia tikėjimo krizė. Ją iššaukė ne tik visuomenės ribų „laisvėjimas“ ir patogaus gyvenimo vaikymasis, bet ir nesibaigiantys Bažnyčios seksualinio išnaudojimo skandalai, kurie smarkiai sumažino pasitikėjimą Vatikanu, kai priekabiautojai eilę metų buvo dangstomi pačios dvasininkų bendruomenės.
Natūralu, kad mažėjant bendruomenių skaičiui, bažnyčios susiduria su finansiniais sunkumais. Daugelis jų yra priklausomos nuo bažnytinių mokesčių, kurie, mažėjant narių skaičiui, gerokai sumažėjo. Dėl to didelei daliai bendruomenių savo veiklą teko sustabdyti.
Tuo tarpu Vokietijos visuomenėje, ypač tarp jaunosios kartos atstovų, pastebimas poslinkis link sekuliarizmo, o vietoje pareigų ir tikėjimo, jaunoji karta veikiau renkasi lengvai pasiekiamus gyvenimo malonumus.
