Vokietijoje – nauja iniciatyva, susijusi su žmonių stebėjimu
Vokietijos vyriausybės naujajame saugumo pakete pastebėti nauji, neįprasti planai, kurie yra siejami su pertekliniu piliečių sekimu.
Idėjos šalininkai kalba apie naujus pavojus ir priemones, kurių reikia imtis, kad būtų užkirstas kelias rizikoms ateityje.
Tačiau idėjos kritikai teigia, kad tokia praktika yra pavojinga ir tik dar labiau įgalina valdžią imtis perteklinių veiksmų, siekiant kontroliuoti ir valdyti savo piliečius.
Vokietijos valdžios planuose atsirado siekiai pradėti rinkti žmonių biometrinius veido atvaizdus iš interneto. Teigiama, kad atsakingoms institucijoms bus leista internete ieškoti veido atvaizdų ir naudoti šiuos duomenis biometriniams palyginimams[1]. Vokietijos vyriausybė savo saugumo paketo dokumente taip pat teigia, kad tyrimo institucijoms šis naujas leidimas bus suteiktas laikantis dirbtinio intelekto reglamento ir duomenų apsaugos.
Vis tik, yra pastebima, kad abu šie dalykai prieštarauja vienas kitam: pagal dirbtinio intelekto reglamentą draudžiama naudoti dirbtinio intelekto sistemas biometrinio veido atpažinimo duomenų bazėms kurti arba plėsti skaitant veido nuotraukas iš interneto.
Tačiau naujasis biometrinis visuotinis stebėjimas dabar yra pristatomas kaip priemonė prieš „smurtinį islamizmą“, o įstatymo projekte jau yra plataus masto biometrinio sekimo idėja: numatoma rinkti dar daugiau biometrinių duomenų iš interneto, pavyzdžiui, fiksuoti judėjimo, elgesio ar kalbos modelius. Policijos duomenis ketinama automatiškai analizuoti programine įranga ir net naudoti dirbtinio intelekto programoms testuoti ir mokyti.
Primename, kad Vokietijoje diskusijos dėl viešojo saugumo vėl padažnėjo po išpuolio, kai peiliu ginkluotas vyras į rytus nuo Diuseldorfo esančio Solingeno miesto turgaus aikštėje vykusioje šventėje nužudė tris ir sužeidė dar aštuonis žmones. Įtariamasis – 26-erių siras – turėjo būti pernai iš Vokietijos deportuotas į Bulgariją, tačiau liko šalyje.
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Islamo valstybės teroristinė grupuotė, tačiau jos ryšį su šiuo incidentu vis dar tiria Vokietijos valdžia. Faktas, kad įtariamasis buvo Vokietijoje, nors buvo duotas nurodymas jį deportuoti, šalyje sukėlė karštus ginčus dėl migracijos ir prieglaudos politikos. Be to, buvo vėl atkreiptas dėmesys į būtinybę užtikrinti viešąjį saugumą.
Vis tik, griežtesnė kontrolė, pasitelkiant biometrinius duomenis ir kitas perteklinio stebėjimo priemones ne visada gali būti tinkamas atsakymas. Tai reikš ateitį, kurioje anonimiškumas praktiškai pradings.
Būtent todėl idėjos kritikai karštai priešinasi šiai idėjai: yra pažymima, kad teisė laisvai ir nepastebimai judėti yra esminė veikiančios demokratijos sąlyga, o visuomenė, kurioje kiekvienas judesys gali būti registruojamas ir analizuojamas, skatina savicenzūrą, nepasitikėjimą ir baimę.
Vokietija jau perėjo prie skaitmeninių nuotraukų dokumentuose
Kiek anksčiau Vokietija taip pat pranešė ir daugiau naujienų, susijusių su platesniu biometrinių duomenų pasitelkimu. Buvo skelbta, kad visoje šalyje kad iš esmės keičiasi dokumentų išdavimo tvarka ir yra pereinama prie skaitmeninių biometrinių nuotraukų, kurios įsigalios 2025 m. gegužės mėnesį.
Naujiems asmens tapatybės dokumentams, pasams ir imigracijos dokumentams išduoti bus priimamos tik skaitmeninės biometrinės nuotraukos, taip esą supaprastinant paraiškų teikimo procesą[2].
Remiantis sėkmingu 2023 m. bandomuoju projektu, šis sprendimas didina dokumentų saugumą, mažina nepatogumus ir užtikrina veiksmingą pirmo paskyrimo atitiktį biometriniams reikalavimams.
„Biometriniai reikalavimai nuotraukoms yra svarbūs siekiant užtikrinti saugų ir greitą tapatybės nustatymą. Piliečiams turėtų būti išvengta nepatogumų, ypač pasienio kontrolės metu. Todėl biometrinių duomenų užfiksavimas ir vienareikšmiškas prašytojo identifikavimas yra svarbiausia prašymo išduoti asmens tapatybės dokumentą pateikimo vietos valdžios institucijoms dalis“, – teigia Vidaus reikalų ministerija.
Vyriausybės ir biometriniai duomenys – daug galimybių suklysti
Biometriniai duomenys vis dažniau tampa daugelio asmeninių ir įmonių saugumo sistemų dalimi. Naudojant unikalius biologijos ir elgsenos identifikatorius, tai gali atrodyti patikima, tačiau dėl biometrinės tapatybės daugelis atsargiai vertina jos naudojimą.
Biometriniai duomenys yra biologiniai matavimai arba fiziniai požymiai, kuriuos galima naudoti asmenims identifikuoti. Pavyzdžiui, pirštų atspaudų atvaizdavimas, veido atpažinimas ir akies tinklainės skenavimas yra biometrinių technologijų formos. Mokslininkai teigia, kad ausies forma, tai, kaip žmogus sėdi ir vaikšto, unikalūs kūno kvapai, rankų venos ir net veido deformacijos irgi yra unikalūs identifikatoriai. Šie požymiai dar labiau apibrėžia biometrinius duomenis[3].
Biometrinius duomenis dažniausiai galima suskirstyti į tris grupes:
- Biologiniai biometriniai duomenys;
- Morfologinė biometrija;
- Elgsenos biometrija.
Biologinėje biometrijoje naudojami genetinio ir molekulinio lygmens požymiai. Tai gali būti tokie požymiai kaip DNR arba kraujas.
Morfologinė biometrija apima kūno sandarą. Daugiau fizinių požymių, pavyzdžiui, akių, pirštų atspaudai ar veido forma, gali būti kartografuojami, kad juos būtų galima naudoti su saugumo skaitytuvais.
Elgsenos biometrija grindžiama kiekvienam asmeniui būdingais unikaliais modeliais. Tai, kaip vaikštote, kalbate ar net rašote klaviatūra, gali būti jūsų tapatybės požymis.
Tačiau kaip yra pastebima naujausioje „Access Now“ ataskaitoje, vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų yra tai, kaip biometrinės technologijos naudojamos apibrėžti, kas yra „normalus“ kūnas[4]. Tai yra susiję ir su žmogaus elgesiu, net pažiūromis.
Ekspertų teigimu, yra labai svarbu, kad tyrėjai ir technologijų bendrovės nustotų į marginalizuotas grupes žiūrėti kaip į paprastus savo priemonių naudotojus ir pradėtų į jas žiūrėti kaip į pačių technologijų kūrėjus, įtraukdami juos į projektavimą ir sprendimų priėmimą.
Taip pat teigiama, kad politikai gali tai paremti kurdami reguliavimo sistemas, kurios leistų arba įpareigotų taikyti bendrą valdymą kuriant, diegiant ir net uždraudžiant tam tikras biometrines technologijas, nesuderinamas su žmogaus teisėmis. Vis tik, kol kas pasaulinė technologijų pramonė veikia remdamasi prielaida, kad esminiai su biometrija susiję klausimai yra išspręsti, nors matoma realybė rodo, kad tai nėra tiesa.
