Vokietijos ekonomika: Napoleoną atlaikė, o sankcijų Rusijai – ne

Europos automobilių pramonės krizė privertė bankrutuoti plastiko gamintoją „Gerhardi“

Automobilių pramonė Europoje išgyvena vieną didžiausių sukrėtimų per pastaruosius dešimtmečius. Dėl silpstančios vidaus paklausos, neapibrėžtos perėjimo prie elektromobilių strategijos ir didėjančių sąnaudų daugelis automobilių dalių tiekėjų atsidūrė ant žlugimo ribos. Vokietijos „Gerhardi Kunststofftechnik GmbH“ istorija – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip senosios Europos automobilių tiekimo grandinės įmonės susiduria su egzistencinėmis problemomis.

Vokietijos plastiko gamintojas „Gerhardi Kunststofftechnik GmbH“, kuris išgyveno Napoleono invaziją, Didžiąją depresiją ir du pasaulinius karus, nesugebėjo atsilaikyti prieš dabartinę automobilių rinkos krizę^[1].

Bendrovė, įkurta dar 1796 metais, ilgą laiką specializavosi metalo apdirbimo srityje, tačiau po Antrojo pasaulinio karo prisitaikė prie augančios Vokietijos automobilių pramonės ir pakeitė darbo sritį. „Gerhardi“ gamino groteles, durų rankenas ir chromuotus apdailos elementus tokiems pasauliniu lygiu puikiai žinomiems automobilių gamintojams kaip „Mercedes-Benz Group AG“.

Vis dėlto praėjusį mėnesį bendrovė paskelbė apie bankrotą, nes nesugebėjo susidoroti su nuolat augančiomis sąnaudomis ir smunkančia paklausa. Įmonės 1 500 darbuotojų likimas tapo neaiškus, o tokios stambios bendrovės uždarymas tik pabrėžia, kaip smarkiai krizė paveikė automobilių dalių tiekėjus visoje Europoje.

Krintanti paklausa ir nesėkmingas perėjimas prie elektromobilių žlugdo automobilių pramonę

Didžiausios Europos automobilių bendrovės – „Volkswagen AG“, „Stellantis NV“ ir „Ford Motor Co.“ – mažina gamybą, kad prisitaikytų prie susitraukusios rinkos. Šie sprendimai tiesiogiai veikia tiekėjus, kurie jau dabar susiduria su rimtais finansiniais sunkumais.

Vienas didžiausių pokyčių – perėjimas prie elektromobilių. Tradicinių automobilių komponentų, tokių kaip transmisijos ir išmetimo sistemos, paklausa mažėja, todėl tiekėjai, gaminantys šias dalis, susiduria su savo ilgai veikusių verslo modelių žlugimu. Pavyzdžiui, Prancūzijos „Forvia SE“, tiekusi komponentus „Stellantis“ ir „Volkswagen“, atleido tūkstančius darbuotojų, nes jos produktai tapo atgyvenusiais.

Tačiau net ir į elektromobilių rinką orientuotos įmonės neatsilaiko prieš rinkos pokyčius. Švedijos baterijų gamintojas „Northvolt AB“ taip pat patyrė nuostolių, kai vyriausybės panaikino subsidijas, o pardavimai smuko. Tai rodo, kad ne visi tiekėjai, kurie bandė būti šiuolaikiški ir orientavosi į elektrifikaciją, gali išgyventi dabartinėje situacijoje.

Automobilių pramonėje fiksuojami rekordiniai atleidimai ir darbuotojų streikai

Kaip skelbia CLEPA pramonės lobistinė grupė, Europos automobilių dalių gamintojai per šiuos metus paskelbė apie 53 300 darbuotojų atleidimą – daugiausia Vokietijoje. Šis skaičius viršija net pandemijos laikotarpį, kai gamyklos ir salonai buvo uždaryti mėnesiams dėl koronaviruso ir griežtų karantinų.

Prie itin prastos situacijos prisideda ir tokie veiksniai kaip aukštos energijos kainos, griežti reguliavimo reikalavimai bei įtempti prekybiniai santykiai su JAV. Kitais metais situacija gali būti dar blogesnė. CLEPA prezidentas Matthiasas Zinkas pabrėžė:

„Tai tobula audra. Įmonės investavo milžiniškus pinigus tikėdamosi, kad elektromobilių pardavimai sparčiai augs, bet tai neįvyko.“

Šiuo metu automobilių tiekėjai Europos Sąjungoje iš viso samdo apie 1,7 mln. darbuotojų ir kasmet investuoja apie 30 mlrd. eurų į mokslinius tyrimus bei plėtrą. Tačiau daugelis įmonių susiduria su pelno mažėjimu – 2024 m. du trečdaliai jų pranešė apie 5% ar mažesnį pelno maržos lygį.

Žinoma, pranešimai apie rekordinius atleidimus ar gamyklų uždarymus drauge iššaukė dar nematytų darbuotojų streikų protrūkį. Pavyzdžiui, vien Vokietijoje ir Italijoje tūkstančiai darbuotojų išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamus atlyginimų mažinimus, darbo vietų naikinimą ir gamyklų uždarymus.

Vokietijoje profsąjunga „IG Metall“ inicijavo plataus masto streikus „Volkswagen“ gamyklose, reaguodama į bendrovės planus sumažinti atlyginimus 10% ir galimus gamyklų uždarymus. Darbuotojai protestavo Volfsburgo, Hanoveryje, Emdene ir kituose miestuose, laikinai sustabdydami gamybos procesus^[2].

Profsąjungos atstovai teigia, kad šie veiksmai yra būtini siekiant apsaugoti darbo vietas ir užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas. Tiesa, prieš tai „Volkswagen“ darbuotojai pasiūlė susimažinti atlyginimus, vien tam, kad nebūtų uždarytos gamyklos.

O Italijoje automobilių sektoriaus darbuotojai surengė nacionalinį streiką – pirmą kartą per 20 metų^[3]. Dešimtys tūkstančių darbuotojų žygiavo Romos gatvėmis, reikalaudami geresnių darbo sąlygų ir vyriausybės paramos automobilių pramonei. Streikuojantys darbuotojai aiškino, jog ekologinis perėjimas neturėtų būti vykdomas jų sąskaita.

Vokietijos ir Italijos gamintojai – krizės epicentre

Vokietijos automobilių dalių gamintojai patiria vienus didžiausių smūgių. Pavyzdžiui, „Webasto SE“, gaminanti automobilių stogus, šildymo sistemas ir kitas dalis, susiduria su daugiau nei 1 mlrd. eurų skola ir svarsto restruktūrizavimo galimybes. Be to, ekspertai teigia, kad net 11 iš 16 planuotų Europos baterijų gamyklų vėluoja arba yra atšauktos.

Ši krizė smarkiai paveikė ir regioninius Vokietijos ekonomikos centrus. Pietų Vokietijos Friedrichshafeno mieste automobilių transmisijų gamintojas „ZF Friedrichshafen“ ruošiasi beveik perpus mažinti savo darbo jėgą Vokietijoje – nuo 26 000 iki 14 000 darbuotojų. Tad vietos bendruomenė, smarkiai priklausanti nuo įmonės užsakymų, susiduria su ekonomikos nuosmukiu.

O Italijoje „Stellantis“ sprendimas sustabdyti gamybą savo Mirafiori gamykloje sukėlė grandininę reakciją visoje tiekimo grandinėje. „Fiat 500“ elektrinė versija, kuri buvo pristatyta vos prieš ketverius metus, susidūrė su pardavimų problemomis ir šios mašinos gamyba apskritai sustabdyta, nes jos kaina daugiau nei dvigubai viršija populiaraus benzininio „Dacia Sandero“ modelio kainą.

Dėl to žlugo ir kai kurie tiekėjai. Italijos filtrų gamintojas „Delgrosso“, tiekęs produkciją „Fiat“ gamyklai, jau paskelbė bankrotą, atleisdamas šimtus darbuotojų. Plieno dalių gamintoja „CLN-Coils Lamiere Nastri SpA“ priversta ieškoti restruktūrizavimo galimybių, o elektronikos bei liejimo detalių gamintojai buvo priversti naudotis Italijos valstybės finansuojamomis darbo laiko trumpinimo schemomis.

Ar automobilių pramonė atsigaus?

Tiekėjai viliasi, kad automobilių rinka stabilizuosis, tačiau šiuo metu nėra požymių, kad taip nutiks artimiausiu metu. „Ford Motor Co.“ paskelbė apie papildomus 4 000 darbuotojų atleidimus regione, o „Volkswagen“ vykdo istorinę pertvarką, siekdama susidoroti su augančia konkurencija ir aukštomis sąnaudomis.

„Tai kelia didžiulį nerimą,“ – sakė Turino pramonės sąjungos prezidentas Marco Gay. – „Esame didelėje rizikoje prarasti tai, kas sukūrė darbo vietas, prestižą ir formavo mūsų regiono istoriją.“

Kol kas tiekėjai neturi aiškaus kelio iš krizės – jie balansuoja tarp mažėjančios tradicinių automobilių dalių paklausos ir neprognozuojamos elektromobilių rinkos. Jei ši tendencija išliks, Europa gali prarasti dar vieną tūkstantį darbo vietų ir svarbias pramonės šakas, kurios ilgą laiką buvo kai kurių šalių ekonomikos varomoji jėga.