Trečiadienį paskelbtuose komentaruose Vokietijos centrinio banko vadovas parėmė raginimus reformuoti griežtas šalies skolos taisykles: antrąją pagal dydį Europos ekonomiką jau seniai slopina nepakankamos investicijos.
„Bundesbank“ prezidentas Joachimas Nagelis laikraščiui „Financial Times“ sakė, jog taisyklių sušvelninimas, kad būtų galima daugiau lėšų skirti gynybai ir infrastruktūrai, būtų „labai protingas žingsnis“.
Idėja reformuoti vadinamąjį skolos stabdį, kuris riboja valstybės skolinimąsi iki 0,35 proc. BVP, sulaukė susidomėjimo pradėjus stagnuoti Vokietijos ekonomikai.
Berlynas prognozuoja, kad produkcija šiemet susitrauks 0,2 procento, o verslo perspektyvos ir toliau išlieka niūrios.
Dėl 2009 m. konstitucijoje įrašyto išlaidų ribojimo Vokietija gali pasigirti vienu mažiausių skolos lygių Europoje.
Tačiau kritikai teigia, kad dėl to buvo apribotos labai reikalingos investicijos, kurios galėtų paskatinti augimą ir sustiprinti Vokietijos gynybą po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.
Nesutarimai dėl išlaidų prioritetų, skatinami skolos stabdžio nulemtų apribojimų – pagrindinė priežastis, dėl kurios praėjusį mėnesį žlugo kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė.
Subyrėjus trišalei socialdemokratų koalicijai, vasario pabaigoje numatomi nauji rinkimai.
O. Scholzas rinkimų kampanijos metu žada palaikyti skolos stabdžio reformą, kuri „aiškiai apsiribotų investicijomis į saugumą ir Vokietijos modernizavimą“.
Opozicinis konservatyvusis CDU-CSU blokas, šiuo metu pirmaujantis apklausose, taip pat leido suprasti, kad yra pasirengęs keisti išlaidų taisykles.
Praėjusį mėnesį konservatorių kandidatas į kanclerius Friedrichas Merzas teigė, kad toks pokytis galėtų būti prasmingas, jei juo būtų skatinamos investicijos, o ne didesnės kasdienės išlaidos.
J. Nagelis taip pat pasiūlė „atskirti vartojimo išlaidas nuo investicijų, kad būtų daugiau erdvės struktūrinėms investicijoms“.
Elta pranešimas.
