Vokietijoje tęsiasi ekonominis sąstingis: „Bosch“ ketina atleisti 10 tūkst. darbuotojų

Konkurencinės kovos su kinais neatlaiko vokiečių gamintoja „Bosch“

Didžiausia pasaulyje automobilių dalių tiekėja „Bosch“ susiduria su mažėjančia paklausa, didėjančia konkurencine kova su Kinija ir vėluojančiu perėjimu prie elektrinių transporto priemonių. Įmonė nurodė, kad jai gali tekti panaikinti daugiau darbo vietų Vokietijos gamyklose, nei planuota iš pradžių. Pasak „Bosch“ stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojo Franko Sello, gali kilti pavojus 8-10 tūkst. darbo vietų.

Profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai rengia 2025 m. strategiją, kuri gali apimti ir streikus šiai situacijai spręsti. Bendrovės „Bosch“ atstovas spaudai patvirtino, kad per ateinančius metus bendrovė numato sumažinti savo darbuotojų skaičių visame pasaulyje maždaug 8,2 tūkst. darbo vietų^[1].

Pareiškime „Bosch“ pripažino, kad sudėtinga ekonominė aplinka ir vykstantys pokyčiai automobilių sektoriuje kelia bendrovei didelių iššūkių. Jie taip pat pridūrė, kad svarbu tokiomis sąlygomis bendrovei išlaikyti savo konkurencingumą.

Vos prieš kelias savaites „Bosch“ paskelbė apie planus panaikinti 5,5 tūkst. darbo vietų dėl vangių automobilių pardavimų ir naujų technologijų poveikio.

Europos automobilių rinka susiduria su dideliais sunkumais, kuriuos lemia silpna vartotojų paklausa, didelės gamybos sąnaudos, arši Kinijos gamintojų keliama konkurencinė kova ir laipsniškas perėjimas prie elektromobilių. Gamykla „Bosch“, kurioje Vokietijoje dirba apie 135 tūkst. darbuotojų, kol kas neatsakė į „Euronews Business“ prašymą pateikti komentarą.

Automobilių gamintojai Europoje taip pat imasi priemonių mažinti sąnaudas, kad galėtų prisitaikyti prie šių sudėtingų sąlygų. Tačiau didelės gamybos sąnaudos, ypač Vokietijoje, ir Kinijos konkurentų spaudimas dar labiau mažina pelno maržą, kuri ir taip jau yra sumažėjusi dėl lėto elektromobilių diegimo.

Kitąmet Vokietijos gamybos sektoriaus apkrovos ir toliau mažės

Tuo tarpu Vokietijos inžinerijos asociacija (VDMA) antradienį paskelbė savo prognozes, jog kitais metais sektoriaus gamyba ir toliau mažės, nors ir lėčiau nei 2024-aisiais. Asociacija taip pat įspėjo apie galimą darbo vietų mažinimą dėl mažėjančio užsakymų skaičiaus, kuris riboja galimybes visiškai išnaudoti gamybos pajėgumus^[2].

Remiantis asociacijos prognozėmis 2024 m. gamyba turi sumažėti 8 %, o 2025 m. – 2 %, išlaikydama savo ankstesnę prognozę. VDMA, kalbėdama apie rizikas, su kuriomis susiduria Vokietijos gamybos sektorius, akcentavo augančią Kinijos konkurenciją ir naujus iššūkius, kylančius JAV prezidentu tapus D. Trumpui. VDMA prezidentas Bertramas Kawlathas paaiškino: „Vis daugiau įmonių nebegali gamybos nuostolių kompensuoti užsakymų likučiais, nes užsakymų ir toliau smarkiai mažėja.“

B. Kawlathas taip pat teigė, kad nepaisant mažėjančių palūkanų normų, kas galėtų paskatinti vartotojų paklausą ir investicijas, o tai galėtų nulemti tam tikrą ekonomikos atsigavimą ateinančiais metais, jis nenumato reikšmingo atsigavimo. Anot jo, tebesitęsiantys geopolitiniais konfliktai, protekcionistinė politika ir struktūriniai sutrikimai, ir toliau darys įtaką pasaulio ekonomikai.

Šalyje plinta „Volkswagen“ darbuotojų streikai, bendrovė ketina mažinti savo apsukas

Automobilių gamybos bendrovei „Volkswagen“ pranešus apie ketinimus pirmą kartą per visą savo veikimo laikotarpį atleisti dešimtis tūkstančių darbuotojų, šie pradėjo kilti į streikus, liedami įniršį įmonės akcininkams, kad šie pirmenybę teikia tik pelnui, o darbuotojams tuo tarpu gresia atleidimai ir nesaugi situacija. Po nesėkmingų „Volkswagen“ ir darbuotojų tarybų derybų, streikai galiausiai išplito po visą Vokietiją^[4].

Bendrovė planuoja uždaryti tris gamyklas, panaikinti tūkstančius darbo vietų ir 10 proc. sumažinti darbo užmokestį likusiems darbuotojams, kad sumažintų sąnaudas, motyvuodama silpna automobilių paklausa, didėjančiomis darbo sąnaudomis, medžiagų trūkumu ir vėluojančia elektromobilių gamyba. Volfsburgo streikas prasidėjo aštria „Porsche“ ir P. Piëch kritika, kaltinant juos susižeriamu milijardiniu pelnu, nors darbuotojai patiria sunkumų.

Darbuotojų taryba ragina bendrovę vengti darbo vietų mažinimo ir gamyklų uždarymo. Ilgametis VW darbuotojas Christianas Koziolas išreiškė susirūpinimą dėl jaunųjų kartų ateities, abejodamas klimato politikos įtaka pramonės sprendimams. Jis taip pat išreiškė abejonių dėl subsidijų struktūros ir staigių jų pokyčių, kurie, jo nuomone, pakenkė automobilių sektoriui.

Net neabejojama, kad sunkumai, su kuriais visoje Europoje susiduria automobilių pramonė, turės lemiamų pasekmių ir politiniams bei ekonominiams reiškiniams.

Spalio pabaigoje „Volkswagen“ pranešė apie savo ketinimus uždaryti mažiausiai tris gamyklas Vokietijoje ir atleisti dešimtis tūkstančių darbuotojų, likusiems sumažinant darbo užmokestį. Tai būtų pirmas toks įvykis visoje 87-erius metus besitęsiančioje gamyklos istorijoje.

Ekonominį sąstingį dar labiau apsunkina žlunganti O. Scholzo vyriausybė

Vokietijos ekonomika susiduria su vis didesniais sunkumais, nes žlunga kanclerio Olafo Scholzo koalicinė vyriausybė, o tai dar labiau apsunkina ir taip sunkų ekonomikos nuosmukį. Atleidus finansų ministrą Christianą Lindnerį, vyriausybė liko be parlamentinės daugumos, tuo tarpu O. Scholzas paragino jau sausį surengti balsavimą dėl pasitikėjimo, dėl kurio gali būti surengti pirmalaikiai rinkimai^[3].

Savo ruožtu verslo lyderiai ragina imtis skubių veiksmų ekonominiam šalies stabilumui atkurti.

Ši politinė krizė kilo tuo metu, kai Vokietija susiduria su daugybe išorės spaudimo veiksnių, įskaitant D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus. Teigiama, kad respublikono prezidentavimas gali iš naujo sukelti prekybinę įtampą, iškilus muitų, kurie pakenktų Vokietijos eksportui, grėsmei.

Tuo tarpu Vokietijos automobilių sektoriui, kuris ir taip kovoja su pandemijos padariniais, karo Ukrainoje pasekmėmis ir augančia konkurencine kova su Kinija, gresia dar didesnė rizika. Esant tokiam neapibrėžtumui, pramonės lyderiai pabrėžia, kad šaliai šiais neramiais laikais skubiai reikia stabilios ir pajėgios vyriausybės.