Svenas Liebichas buvo nuteistas 2023 metais dėl neapykantos kurstymo ir kitų pažeidimų
Vokietijoje kilo ginčas dėl to, ar translytis politinis aktyvistas turi atlikti bausmę moterų, ar vyrų kalėjime.
2023 m. liepą Halle apylinkės teismas nuteisė Sveną Liebichą pusantrų metų laisvės atėmimo bausme be lygtinio atidėjimo už neapykantos kurstymą, šmeižtą, įžeidimus ir kitus pažeidimus.[1]
Teismų apeliacijos buvo nesėkmingos, tačiau 2024 m. lapkritį įsigaliojęs vadinamasis saviidentifikacijos įstatymas (vok. Selbstbestimmungsgesetz, SBGG) atvėrė galimybę oficialiai pakeisti lytį pateikiant paprastą prašymą civilinės metrikacijos skyriui.
Remiantis šia procedūra, oficialiuose dokumentuose buvo įregistruotas vardas Marla-Svenja Liebich ir pakeista lytis iš vyro į moterį. Tai sudarė prielaidas atlikti bausmę Chemnico moterų kalėjime.
M. Liebich socialiniame tinkle „X“ pareiškė:[2]
„Perskaitau kiekvieną komentarą ir pranešiu apie kiekvieną menkinimą ar spekuliaciją, kuri mane įžeidžia“.
Pagal galiojančius įstatymus Vokietijoje už neteisingą įvardijimą (vadinamąjį „misgendering“) gali būti skiriama bauda iki 10 tūkst. eurų.[3]
Dar neseniai, M. Liebichas platino rusišką „Z“ simbolį internete ir degino LGBT vėliavas
M. Liebichas yra žinomas kaip vienas ryškiausių kraštutinės dešinės aktyvistų Saksonijoje-Anhalte. 1990-aisiais jis vadovavo regioninei organizacijai „Blood and Honour“, kuri 2000 m. buvo uždrausta kaip nacistinė.[4]
Vėliau jis organizavo daugybę demonstracijų Hale mieste, o vietos žvalgybos tarnybos veiklą įvardijo kaip „neturinčią analogų visoje šalyje“.
Pastaraisiais metais jis aktyviai propagavo paramą Vladimirui Putinui ir Rusijos karui prieš Ukrainą, socialiniuose tinkluose platino rusišką „Z“ simbolį bei kitą prorusišką atributiką.
Dar 2022 m. aktyvistas viešai pasityčiojo iš LGBT bendruomenės, paskelbęs įrašą su degančia vaivorykštės vėliava. Prie jos buvo pridėta žinutė:[5]
„Pagaliau marginalizuoti alfabetiniai žmonės vėl tampa matomi, kol likusius 11 mėnesių viskas bus skirta tam, kad jie taptų matomi. Rūpinkitės savimi ir neužsikrėskite beždžionių raupais spontaniškai susitikdami su Grindr programėlės naudotojais geležinkelio stoties tualete“.
Taigi, matomas aiškus kontrastas ir visiškas 180 laipsnių pokytis – kas įvyko?
Ne tik tanslytis, bet ir žydų kilmės
M. Liebich papildomai įregistravo save kaip žydų kilmės moterį ir teigė, kad tai susiję su religinės laisvės užtikrinimu. Dokumentuose įrašyta, jog leidžiama dėvėti tradicinį galvos apdangalą tichelių oficialiose nuotraukose.
„Mano religinė praktika yra oficialiai pripažinta valstybės – kitaip net neturėčiau teisės dėvėti savo galvos apdangalo nuotraukoje ID dokumentuose. Kas iš manęs tyčiojasi, puola ne tik mane, bet ir religinės laisvės principą“, – rašė M. Liebich.
Vis dėlto dalis žiniasklaidos bei LGBT aktyvistų įsitikinę, kad lyties ir religijos deklaracijos pirmiausia buvo susijusios su siekiu turėti palankesnes sąlygas kalėjime.
Šioje istorijoje sunku nepastebėti ironijos. Žvelgiant į patį M. Liebich, tampa aišku, kad tai nėra nuoširdus bandymas gyventi kaip moteris, o veikiau sąmoningai sukurta parodija. Ryškus lūpdažis, palikti ūsai, ekstravagantiškas įvaizdis – visa tai labiau primena satyrą, nukreiptą prieš pačią saviidentifikacijos tvarką.
Čia slypi visa ironija: įstatymas leidžia be jokių medicininių procedūrų ar realių pokyčių pasikeisti lytį, o tokiais atvejais aiškiai parodoma, kad spraga naudojama ne iš įsitikinimo, o siekiant pasijuokti iš sistemos.
Bandymų patekti į moterų kalėjimą pasinaudojant lyties deklaracija buvo taip pat ir Lietuvoje
Panaši istorija neseniai kilo ir Lietuvoje, kai bausmę atliekantis Antanas Kandrotas, dar žinomas kaip Celofanas, pateikė prašymą jį perkelti į Panevėžio moterų kalėjimą. Savo rašte jis teigė save identifikuojantis kaip moterį „vyro kūne, lesbietę“.[6]
Apie tokį prašymą visuomenei pranešė europarlamentaras Petras Gražulis, po susitikimo Vilniaus kalėjime pasidalijęs A. Kandroto žinute. Pats kalinys aiškino, kad sprendimą priėmė įkvėptas Paryžiaus olimpinių žaidynių, kuriose moterų kategorijoje dalyvavo, kaip įtariama, vyrai.
Vis dėlto Lietuvos kalėjimų tarnyba prašymo netenkino. Vilniaus kalėjimo viršininko atsakyme nurodyta, kad A. Kandroto bausmės atlikimo režimas neatitinka Panevėžio moterų kalėjimui taikomų kriterijų. Be to, buvo pabrėžta, jog pagal oficialiuose dokumentuose įrašytą lytį nėra teisinio pagrindo perkelti nuteistąjį į moterų įstaigą.
Šis atvejis sulaukė visuomenės dėmesio, nes parodė, kad tokie prašymai gali tapti priemone žaisti su sistema, o institucijos privalo labai aiškiai apibrėžti, kaip reaguoti į bandymus pasinaudoti lyties deklaracija.
