Migrantai iš Italijos į Vokietiją laikinai neįleidžiami
Vokietijos vidaus reikalų ministerija skelbia, kad šalies vyriausybė laikinai stabdo migrantų iš Italijos priėmimą. Anksčiau Vokietija buvo pateikusi pasiūlymą solidarizuotis su Europos Sąjunga (ES), kuri šiuo metu kovoja su ženkliai išaugusiais nelegalios migracijos srautais[1].
Vokietija žadėjo savanorišką pagalbą, priimant į šalį bent 3500 migrantų, o per pastaruosius mėnesius priėmė jau daugiau kaip 1700 migrantų. Tačiau dabar Berlynas teigia, kad savojo susitarimo dalies nesilaiko kita su migrantų srautais kovojanti ES narė Italija.
„Atsižvelgiant į dabartinį didelį migracijos srautą, tai, kad kai kurios valstybės narės, įskaitant Italiją, nesilaiko Dublino susitarimo, visa tai sustiprina didelius sunkumus, su kuriais susiduria Vokietija dėl priėmimo ir apgyvendinimo pajėgumų“, – sprendimą aiškina Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai, pabrėždamas, kad Vokietijoje iš viso dabar yra apie 12 400 migrantų, tačiau Italija kol kas priėmė tik 10 žmonių.
Vokietijoje migrantų srautų išaugimas itin jaučiamas, o dėl to, didėja visuomenės spaudimas vietos valdžios institucijoms. Šiais metais iki rugpjūčio pabaigos, Vokietijos valdžios institucijos užregistravo 205 000 naujus prieglobsčio prašymus. Tai yra 77 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai[2].
Vokietijos vidaus reikalų ministerija teigia, kad dar rugpjūčio pabaigoje Italijai buvo pranešta, jog suplanuotos tolimesnės dvišalės diskusijos dėl migrantų srautų, kurios turėjo būti surengtos pagal ES solidarumo mechanizmą, bus atidėtos neribotam laikui.
Vokiečiai jau kuris laikas niršta dėl to, kad Italija nebepriima iš Vokietijos išsiųstų migrantų. Tai padaryti Italija turi pagal Dublino susitarimą. Pagal Dublino susitarimą migrantai turi likti ES šalyje, į kurią atvyko pirmą kartą. Jei jie atvyksta į kitą šalį, turi būti grąžinti į pirminę atvykimo vietą.
Europai kovojant su migrantų krize daugėja nesutarimų ES viduje
Šiuo metu Europa susiduria su rekordiniu nelegalios migracijos skaičiumi, kuris palyginti su praėjusiais metais, išaugo 13 proc. Italija yra viena iš labiausiai paveiktų šalių: šiemet į ją nelegaliai atvyko daugiau kaip 123 800 migrantų.
Jungtinių Tautų (JT) migracijos agentūros duomenimis, paskutinį kartą Italija didžiausią, net 181 400 migrantų skaičių, atvykusių jūra, užfiksavo 2016 m.
O Bendrijoje kylanti nauja krizė skaldo ES šalių-narių vienybę. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ne kartą pabrėžė, kad ES šalys turi būti vieningos migracijos klausimu, tačiau solidarumo iš pat pradžių būta mažo, o dabar jis blėsta galutinai, prasideda kaltųjų paieškos, o kiekviena valstybė skuba nusikratyti atsakomybės našta tampančių migrantų.
Italijos premjerės Georgios Melono pavaduotojas Matteo Salvini dėl Italijos migrantų problemų kaltina Europą: jis teigia, kad migrantų antplūdis simbolizuoja ES, kuri yra „taip kruopščiai dezorganizuota, kad palieka šalis likimo valiai“.
Tokia retorika negali stebinti – Italija šiuo metu laikosi griežtos migrantų politikos, o dar pergalinga tapusios rinkiminės kampanijos metu G. Meloni pažadėjo saugoti Italiją nuo migrantų antplūdžio.
Tačiau pažadai nėra lengvai išpildomi. Situacija kaista, G. Meloni ne kartą kreipėsi į kitas ES nares, prašydama padėti Italijai ir priimti dalį migrantų. Tačiau kontraversiška italų politika ne visada įtikina kolegas, o kartą – sukėlė tikrą diplomatinį skandalą.
Praėjusių metų pabaigoje Italija ir Prancūzija įsivėlė į diplomatinį ginčą, dėl Romos atsisakymo leisti prisišvartuoti prancūzų labdaros laivui, gabenančiam iš Viduržemio jūros išgelbėtus 234 migrantus. Keleiviai galiausiai buvo nugabenti į Prancūziją, tačiau Paryžiaus ir Romos santykiai akivaizdžiai pašlijo.
Kitos ES šalys taip pat ima kaltinti Italiją, kuri skubėdama atsikratyti migrantais, tyliai leidžia jiems išsilaipinusiems jos krantuose, keliauti į kitas Europos šalis, taip ir neišnagrinėjus jų prieglobsčio prašymų.
Taip auga nerimas dėl saugumo bei terorizmo grėsmės. Nors tokios šalys, kaip Vokietija, gali pasinaudoti Dublino taisyklių pažeidimais ir grąžinti migrantus į jų atvykimo šalį, akivaizdu, kad tai padaryti yra gana sudėtinga.
Už naujos migrantų bangos gali slypėti Kremlius
Rugsėjo pradžioje paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ES prieglobsčio prašymus pateikusių migrantų skaičius išaugo 28 proc. Nuo šių metų sausio iki birželio mėnesio pabaigos, Bendrijoje ir Šveicarijoje bei Norvegijoje buvo pateikta 519 000 tokių prašymų[3].
Tai reiškia, kad šiais metais ES gali priimti daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų. Tai būtų pats didžiausias skaičius nuo 2015-2016 m., kai buvo užfiksuotas viena didžiausių migrantų krizių Senajame žemyne. 2015 m. blokas gavo 1,35 mln. prieglobsčio prašymų, o 2016 m. jų buvo dar 1,25 mln. Tuomet šiuos skaičius iššaukė milijonai sirų, bėgančių nuo karo savo šalyje.
Pastaraisiais metais migraciją Europoje skatina Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad kai kuriuos migrantų srautus, ypač iš Afrikos valstybių, dabar gali tiesiogiai kontroliuoti pats Kremlius. Pavyzdžiui, Vokietijos tyrėjai teigia, kad vis daugiau migrantų į Vokietiją atvyksta per Maskvą, o vokiečių policija teigė, kad nelegali migracija per Rusijos Federaciją ir per Baltarusiją į ES dabar yra auganti problema.
