Vokietija atsakė į Lenkijos notą ir neketina pradėti naujų derybų
Vokietijos užsienio reikalų ministerija atsakė į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos 2022 m. spalio 3 d. pateiktą notą, kuria Lenkija reikalavo Vokietijos atlyginti Antrojo pasaulinio karo nuostolius.
2023 m. sausio 3 d. nota buvo įteikta Lenkijos užsienio reikalų ministerijai. Joje nurodoma, kad Vokietijos vyriausybės teigimu, klausimas dėl reparacijų ir kompensacijų už karo nuostolius tebėra uždarytas ir Vokietijos vyriausybė neketina pradėti naujų derybų šiuo klausimu.
Lenkija skelbia ir toliau dėsianti visas įmanomas pastangas, kad gautų reparacijas iš Vokietijos, dėl pastarosios agresijos ir okupacijos 1939-1945 m. Lenkija taip pat paskelbia, kad sieks nušviesti Europai ir visam pasauliui Vokietijos padarytus žalos mastus ir pagalbos kreipsis į Jungtines Tautas (JT).
Lenkijos norų Vokietija tenkinti nežada ir primena ankstesnius susitarimus
2022 m. rugsėjo 1 d., minint 83-iąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, Varšuvos karališkojoje pilyje buvo pristatyta trijų tomų ataskaita, kurioje apskaičiuoti nuostoliai, kuriuos Lenkija patyrė dėl nacistinės Vokietijos agresijos ir okupacijos.
Minimoje ataskaitoje nurodoma, kad nuostoliai siekė daugiau nei 6 trilijonus zlotų arba 1,3 trilijono eurų.
Remdamasi būtent šia ataskaita, Lenkija reikalauja, kad Vokietija sumokėtų atitinkamą kompensaciją, tačiau Vokietija laikosi savo pozicijos ir teigia, kad bet koks reparacijų klausimas buvo galutinai išspręstas dar 1953 m.
Lenkijos komunistinė valdžia tuomet atsisakė bet kokių reparacijų iš Vokietijos, tačiau dabar teigia, kad tai padaryti privertė Sovietų Sąjungos valdžia.
Lenkija piktinasi Vokietijos demonstruojama nepagarba ir nesiruošia nuleisti rankų
Dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų komiteto ir Teisės aktų komiteto pirmininko pavaduotojas Arkadiuszas Mularczykas pranešė, kad Vokietija, atsisakydama sudaryti bet kokį dvišalį susitarimą, nuolat pažeidžia tarptautinę teisę. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos siekis nėra santykių su Vokietija aštrinimo išraiška, o elementaraus sąžiningumo, teisingumo ir partneriško požiūrio į Lenkiją reikalavimas.
Dabar, Vokietijai atsakius į lenkų notą ir reperacijų atlyginimą neigiamai, A. Mularczykas jau kalba apie „paniekinamą vokiečių požiūrį“ ir vertina Vokietijos atsaką „labai neigiamai ir kritiškai“.
„Jei Vokietijos pozicija dėl parengtos Lenkijos notos iš tikrųjų yra vienas sakinys, kad Vokietijos vyriausybės nuomone, byla yra baigta, tai reiškia, kad šiame atsakyme nėra jokių teisinių argumentų. Tai rodo, kad de facto neaišku, kokius argumentus šiuo atveju nurodo Vokietijos vyriausybė. Čia nėra jokio teisinio pobūdžio atsakymo“, – Vokietijos atsaką vertina A. Mularczykas.
Lenkijos užsienio reikalų komiteto ir Teisės aktų komiteto pirmininko pavaduotojas taip pat pabrėžia, kad per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija patyrė didžiulių nuostolių, o dabar Vokietija demonstruoja savo nesąžiningumą, nes net ir dabar atsiskaito dėl kolonializmo, moka Namibijai, kalba apie įvairių artefaktų grąžinimą Egiptui.
Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pavaduotojas Marcinas Przydaczas, paklaustas apie karo reparacijas Lenkijai atsakė, kad ši istorija tikrai „nėra visiškai uždaryta“.
„Vokiečiai norėtų šį klausimą uždaryti, tačiau kai kurie sugriauti pastatai iki šiol neatstatyti. Tiesą sakant, manęs nestebina Vokietijos požiūris. Kadangi pagal išsilavinimą esu teisininkas, advokatas, retai kada sutikdavau skolininkų, kurie po pirmojo vekselio ar pirmojo laiško pripažindavo savo įsipareigojimus ir sumokėdavo mokesčius“, – sako M. Przydaczas.
M. Przydaczas teigia, kad 1953 m. dokumentas, kuriuo dabar remiasi vokiečiai, yra vienašališkas, nesuderinamas su Lenkijos konstitucija ir Lenkijos įstatymais.
„Šiuo atžvilgiu nebuvo pasirašyta jokia tarptautinė sutartis, o tik vienašališka vyriausybės, kuri nebuvo nei demokratinė, nei visiškai nepriklausoma vyriausybė, deklaracija“, – teigia M. Przydaczas. .
Dabar Lenkija ruošiasi prašyti JT pagalbos ir įsitraukimo į dialogą su Vokietija
Sulaukusi neigiamo Vokietijos atsako, dabar Lenkija ruošiasi prašyti JT pagalbos ir įsitraukimo į dialogą. A. Mularczyko teigimu, tokiu žingsniu bus siekiama „sukurti tam tikrą platformą dialogui su Vokietija, kuri iš tiesų nenori vesti šio dialogo“.
„Kreipiamės į JT su prašymu įsikišti šioje situacijoje. Taip pat kreipiausi dėl susitikimo su JT generaliniu sekretoriumi ir specializuotomis agentūromis, su JT Generalinės Asamblėjos pirmininku, su vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru. Prašome įsikišti šiuo klausimu, sukurti tam tikrą dialogo su Vokietija, kuri nenori vesti šio dialogo, platformą“, – aiškina A. Mularczykas.
Užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas pabrėžė, kad tiek Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos padarytos žalos Lenkijai mastas, tiek reparacijų nemokėjimas nėra plačiai žinomi pasaulyje, todėl ateinančiais mėnesiais bus dedamos pastangos paviešinti šį klausimą.
„Apie Vokietijos nenorą kalbėtis pasaulyje žinoma nedaug. Net Europoje. Ši mūsų veikla, apie kurią informuojame savo partnerius, pavyzdžiui, notos forma, tik po kurio laiko pasiekia ne tik europiečių, bet ir kai kurių kitų šalių atstovų sąmonę. Kad tai yra neišspręsta Lenkijos ir Vokietijos santykių problema, kad Vokietija įvykdė žiaurius nusikaltimus ir iki šiol už tai neatlygino. Anksčiau pasaulis apie tai nežinojo. Pasaulis nežinojo, kad Vokietija nesumokėjo reparacijų Lenkijai“, – teigia Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas.
2015 m. Lenkijoje į valdžią atėjusi valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) dažnai pasisako už karo reparacijų klausimą, pabrėždama, kad Vokietija šiuo klausimu turi „moralinę pareigą“.
Per Antrojo pasaulinio karo metu vykusią okupaciją žuvo apie 6 mln. lenkų, įskaitant 3 mln. Lenkijos žydų, o po 1944 m. lenkų pasipriešinimo sukilimą prieš nacius žuvo dar apie 200 000 civilių, beveik visa Varšuva buvo sulyginta su žeme, 40 proc. Lenkijos kultūros vertybių buvo sunaikinta, o pasibaigus karui, beveik 50 proc. jos teritorijos atiteko Sovietų Sąjungai.
