Vokietija ant recesijos ribos: ar šalis sugebės išbristi iš krizės?

Vokiečius apima neviltis, nes šalis vis labiau artėja prie gilios recesijos ir deindustrializacijos

Šalis laukia rinkimų, o nuosmukį skatina ir kitos problemos, susijusios su geopolitine įtampa, rinkimais JAV ir bendromis ekonominėmis problemomis. Tikėtina, kad ateinantys Vokietijos rinkimai gali kainuoti kancleriui Olafui Scholzui postą, nebent jo partija jį pakeis anksčiau. Naujas šalies vadovas gali padėti ištaisyti padėtį, tačiau dabar Vokietija tempia ES į dugną.

Badeno-Viurtembergo žemės finansų ministras Danyalas Bayazas nerimauja, kad Vokietija iššvaistė pastarųjų 15 metų „globalizacijos dividendus“, nes kol palūkanų normus buvo mažos jie nepakankamai investavo į viešąją infrastruktūrą. Dabar, kilus energetikos krizei, didėjant Kinijos konkurencijai ir iškilus grėsmei, kad Donaldas Trampas įves 10-20 proc. importo tarifus, ministras baiminasi, kad šalies ekonomikos modelis „žlunga“^[1].

D. Bayazas kritikuoja Vokietijos sunkumus įsisavinant naujas technologijas, nepaisant to, kad Vokietija turi tvirtą mokslinių tyrimų ir inžinerijos pagrindą. Jis atkreipia dėmesį, kad paskutinis sėkmingas Vokietijos startuolis buvo SAP - programinės įrangos bendrovė, įkurta 1972 m. Šiandien Vokietijoje yra tik 15 kartų daugiau vienaragių - startuolių, kurių vertė viršija 1 mlrd. dolerių.

Šios finansinės problemos šaliai nėra naujos

Vokietijos pramonė, ypač mažos ir vidutinės įmonės, daugiausia dėmesio skyrė laipsniškam tobulėjimui, o ne dideliam technologiniam šuoliui, todėl ji buvo lengviau pažeidžiama tokių pokyčių, kaip elektromobilių atsiradimas^[2]. Glaudūs įmonių, bankų ir politikų ryšiai sukėlė nepasitenkinimą ir sulėtino reformas.

Griežta fiskalinė politika lėmė griūvančią infrastruktūrą, apleistas mokyklas ir nepatikimas traukinių sistemas. Nors eksporto augimas daugelį metų didino įmonių pelną ir valdžios sektoriaus pajamas, sulėtėjus pasaulinei prekybai, Vokietijai šis modelis sukėlė pavojų.

Dabar jau aiškėja to pasekmės. Praėjusiais metais Vokietija aplenkė Japoniją ir tapo trečia pagal dydį pasaulio ekonomika, tačiau realusis BVP beveik neaugo nuo priešpandeminio laikotarpio. Ekonominės prognozės niūrios ir jose net neatsižvelgiama į galimą D. Trumpo mokesčių sukeltą prekybos karo poveikį.

Apart JAV rinkimų, problemų sukėlė ir kiti pastarojo meto įvykiai. Incidentas dėl dujotiekio „Nord Stream“ ir neseniai sugadinti ryšių kabeliai dar labiau apsunkino Vokietijos ekonomiką. Dėl „Nord Stream“ incidento sutriko itin svarbus dujų tiekimas, dėl to paaštrėjo energetikos krizė ir išaugo Vokietijos pramonės įmonių, priklausomų nuo įperkamos energijos, išlaidos.

Didelės energijos kainos, migracija ir eksporto problemos virsta krize

Vokietija buvo labiau susirūpinusi migracija, kol dar nebuvo paaštrėjusios geopolitinės problemos ir konfliktas Gazoje. Vien 2022 m. šalyje įsikūrė beveik 3 mln. migrantų. Šios migracijos problemos ypač suaktyvėjo dar 2015 m., kai į šalį buvo priimti pabėgėliai nukentėję Sirijos kare.

Vokietija susiduria su rimtais iššūkiais, nes pereiti nuo rusiškų dujų yra sudėtinga. Didelės energijos sąnaudos sukėlė problemų gamybos sektoriuje, kuris vis dar sudaro 20 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės.

Tokios pramonės šakos kaip plieno gamyba ir automobilių gamyba šalyje traukiasi. Didžiausia Europos automobilių gamintoja „Volkswagen“ svarsto galimybę pirmą kartą per 87 metus uždaryti gamyklą, o tai gali pareikalauti iki 30 000 darbo vietų. Tuo tarpu nedarbas didėja, nors ir nuo istoriškai žemo lygio.

Vokietijos eksportas į Kiniją sumažėjo, o ši šalis tapo konkurente automobilių ir cheminių medžiagų srityse. Dabar Vokietija kasmet išleidžia 146 mlrd. eurų reguliavimo reikalavimams užtikrinti, o dėl nepakankamų investicijų į infrastruktūrą per artimiausią dešimtmetį šaliai reikia sukrapštyti 600 mlrd. eurų. 

Nepaisant visų šių problemų, kai kurie dalykai yra stabilūs. Gamybos vertė išlieka stabili, o tokie sektoriai kaip žaliosios technologijos teikia vilčių ateičiai. Artėja rinkimai, o diskusijose dėl šių politinių pokyčių daugiausia dėmesio skiriama skolos stabdžio reformai ir investicijų skatinimui. Tačiau kai kurie dalykai kelia grėsmę pažangai, todėl Vokietijos ekonominė ateitis ir galimybė išbristi iš recesijos gali būti ne tokia ir reali.