Lenkijoje – kritika vokiečių socialinei politikai
Neseniai kaimyninėje Lenkijoje pasirodė politinė reklama. Joje – ne itin subtili kritika Vokietijos vidaus politikai ir kancleriui Olafui Schozui.
Lenkijos valdančioji partija Teisė ir teisingumas (PiS) pristatė rinkimų kampanijos reklamą, kurioje partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis apsimeta, kad atmeta O. Scholzo skambutį ir raginimą Lenkijai padidinti pensinį amžių[1].
Šis klausimas buvo vienas iš kelių, įtrauktų į Lenkijoje parlamento rinkimų metu vykusį referendumą. Tai buvo tiesioginis kirtis konkurentų partijai „Pilietinė koalicija“ ir jos lyderiui Donaldui Tuskui, kuris palaikė ypatingai gerus santykius su Vokietija. Būtent „Pilietinė koalicija“ padidino pensinį Lenkijos piliečių amžių, tačiau nuostatą atšaukė į valdžią vėliau atėjusi PiS.
Pasirodžius šiai reklamai, kilo nemenkas šurmulys. Neaišku, ar Lenkijos valdantieji informavo Vokietijos ambasadą apie tai, kad šalis bus rodoma neigiamoje rinkimų kampanijos reklamoje. Ambasados spaudos tarnyba tiesiog paskelbė, kad „nekomentuoja dabartinių Lenkijos vidaus politinių debatų“, pažymėjo, kad šalys, „kaip partnerės Europos centre, yra bendrai atsakingos už gerus kaimyninius santykius ir pozityvų tarpvalstybinį bei europinį bendradarbiavimą“.
Tačiau akivaizdu, kad ši reklama Vokietijai buvo nemalonus smūgis. Šalyje jau kuris laikas netyla diskusijos apie būtinybę didinti pensinį amžių. Vokiečių ekspertai skelbia, kad ilgėjant piliečių gyvenimo trukmei, jiems neliks nieko kito, tik ilgiau likti darbo rinkoje. Kitu atveju, bus susiduriama su didžiuliu tam tikrų sričių specialistų stygiumi; jis pastebimas yra jau dabar.
Nerimastingi ženklai Vokietijoje: perspėjama, kad pensinį amžių teks didinti
Dar vasarą Vokietijos pensijų draudimo asociacija paskelbė savo naujausio tyrimo duomenis. Juose užfiksuota, kad vidutinis pensinis amžius Vokietijoje didėja.
Praėjusiais metais vidutinis vyrų amžius, nuo kurio jie gali gauti senatvės pensiją, pasiekė 64,4 metų ribą. 2001 m. ši riba siekė 62,4 metų. Moterų pensinis amžius taip pat padidėjo nuo 62,5 metų 2001 m. iki 64,2 metų 2021 m. ir 64,4 metų pernai[2].
Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais pensininkai senatvės išmokas gauna ilgiau, nes patys žmonės gyvena ilgiau.
Vyrų tarpe per pastarąjį dešimtmetį pensijų išmokų gavimo trukmė padidėjo nuo 16,7 iki 18,8 metų. Moterys pensijas gaudaune apie 22,2 metus.
„Nors ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė yra labai teigiamas faktas, ji kelia iššūkių pensijų saugumui“, – pažymi Vokietijos pensijų draudimo asociacija ir teigia, kad situaciją iš dalies gali sušvelninti laipsniškas pensinio amžiaus ilginimas iki 67 metų 2031-aisiais.
Pristatyta nauja formulė: pensinis amžius būtų siejamas su gyvenimo trukme
Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos nariai pasiūlė ir naują formulę, pagal kurią būtų galima paskirstyti papildomus metus, kuriuos žmogus gali tekti dirbti. Ekonomikos ekspertės Veronikos Grimm sukurtas mechanizmas automatiškai susieja asmens pensinį amžių su jo tikėtina gyvenimo trukme.
„Ateityje formulė susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme galėtų būti tokia: jei gyvenimo trukmė ilgėja vieneriais metais, du trečdaliai metų būtų pridedami prie darbo etapo, o trečdalis, prie išėjimo į pensiją“, – sakė V. Grimm ir pridūrė, kad tai neturėtų būti taikoma sveikatos problemų turintiems žmonėms[3].
Savo ruožtu Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato ministerijos (BMWK) ekspertai jau kuris laikas kritikuoja šalyje taikomą ankstyvo išėjimo į pensiją politiką, vadinamą „Rente mit 63“, dėl kurios gali sumažėti mokesčių mokėtojų skaičius, išaugti kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
Pagal „Rente mit 63“ taisyklę, Vokietijos piliečiai gali išeiti į pensiją nesulaukę teisės aktuose nustatyto pensinio amžiaus, jei tik bus sukaupę mažiausiai 35 metų darbo ir mokesčių įmokų stažą. Tačiau tokiu atveju jų pensija bus sumažinta. Jei jie bus sukaupę 45 metų stažą, pensija sumažinta nebus.
Kancleris O. Scholzas didinti pensijų amžiaus nenori
Tačiau Vokietijos kancleris O. Scholzas tvirtina, kad nesirengia didinti pensinio amžiaus ir teigia, kad spręsti didėjančio darbuotojų trūkumo problemą reikia kitais būdais[4].
„Po 67 metų darbo, pensija, manau, yra gerai. 50 metų yra gana ilgas darbo laikas“, – sakė kancleris, turėdamas omenyje darbo metų skaičių, kurį dauguma Vokietijos gyventojų išdirba, jei įsidarbina būdami 17 m.
O. Scholzas pridūrė, kad kalbant apie 50-60 metų amžiaus žmones, kurie dirba, šalis pirmiausia turėtų ieškoti būdų, kaip pagerinti vyresnio amžiaus darbo ieškančių žmonių perspektyvas, ir tik po to prašyti vyresnių nei 67 metų žmonių atidirbti dar daugiau metų[5].
Kiek anksčiau kancleris O. Scholzas ir jo valdančioji koalicija, kurią sudaro socialdemokratai (SPD), žalieji ir liberalų partija (FDP), taip pat atmetė idėją dar didinti pensinį amžių.
Tuomet Bundestago narys, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) generalinis sekretorius Carstenas Linnemannas įspėjo, kad negalima daryti radikalių pensinio amžiaus pakeitimų.
„Yra žmonių, kurie, ilgėjant gyvenimo trukmei, gali dirbti ilgiau. Tačiau taip pat yra daug tokių, kurie dėl fizinių priežasčių negali dirbti sulaukę net 60 metų“, – sakė C. Linnemannas.
FDP parlamento narys Pascalis Koberis pabrėžė, kad pensinio amžiaus pakeitimai turėtų būti susiję su pereinamaisiais laikotarpiais, kad žmonės galėtų suplanuoti savo išėjimo į pensiją etapą, ir pridūrė, kad būtų svarbu sumažinti biurokratines kliūtis žmonėms, kurie nori dirbti ilgiau.
„Žalieji ir SPD turi atsisakyti savo blokados ir kartu su mumis ieškoti pragmatiškų sprendimų“, – sakė jis.
Pasak Federalinės darbo ir socialinių reikalų ministerijos (BMAS) atstovo spaudai, pensinio amžiaus reforma nėra įtraukta į dabartinės valdančiosios koalicijos pensijų politikos planus.
Europos Sąjungos (ES) pensinio amžiaus vidurkis yra 64,3 metų vyrams ir 63,5 metų moterims.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, XXI a. šeštojo dešimtmečio, įprastinis pensinis amžius vidutiniškai pailgės maždaug dvejais metais. ES numatoma, kad pensinis amžius bus 66,1 metų vyrams ir 65,9 metų moterims. Danijoje jis bus ilgiausias: 74 m. tiek vyrams, tiek moterims[6].
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – viena didžiausių modernios Vokietijos problemų
Šiuo metu Vokietija, ieškodama darbo jėgos trūkumo problemos sprendimo būtų, svarto įvairias galimybes. Ketinama įgyvendinti keletą naujų politikos priemonių, kurios palengvins ES nepriklausančių šalių kvalifikuotų darbuotojų atvykimą į Vokietiją be konkretaus darbo pasiūlymo, tai turėtų padėti jiems paprasčiau pasilikti šalyje ilgesnį laiką.
Anksčiau Federalinės įdarbinimo agentūros direktorė Andrea Nahles yra pabrėžusi, kad šis politinis sprendimas yra būtinas dabartinėje situacijoje.
„Net jei išnaudosime visą vidaus potencialą, įveikti darbuotojų trūkumo nebus įmanoma be tolesnės imigracijos“, – sakė A. Nahles, pridurdama, kad šaliai taip pat reikia žmonių tiek kvalifikuotam, tiek nekvalifikuotam darbui.
Rugpjūtį Miunchene įsikūrusio IFO instituto paskelbtos verslo apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei 43 proc. iš beveik 9 000 apklaustų Vokietijos įmonių patyrė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Aukščiausias visų laikų rodiklis, beveik 50 proc., buvo pasiektas 2022 m. liepą[7].
