„Lrytas“: skolos aptarnavimas viršys 1 mlrd. eurų – kokia našta teks biudžetui

Lietuvos išlaidos valstybės skolai aptarnauti kitąmet pirmą kartą turėtų viršyti 1 mlrd. eurų, skelbia „Lrytas“. Tai reikštų didesnę naštą biudžetui, iš kurio finansuojamos viešosios paslaugos, tačiau tikslūs biudžeto metai ir suma, tenkanti būtent palūkanoms, lieka nepatvirtinti oficialiu dokumentu.

Didesnės skolos išlaidos savaime nereiškia, kad bus mažinamos pensijos ar didinami mokesčiai. Tokiems pokyčiams reikėtų atskirų sprendimų. Tačiau daugiau pinigų skiriant palūkanoms, lieka mažiau galimybių finansuoti kitus poreikius, jeigu biudžeto pajamos ar skolinimasis nepadidėja.

Milijardo eurų riba dar nėra patvirtinta palūkanų sąskaita

Kalbant apie valstybės skolą svarbu atskirti tris dalykus: kiek valstybė iš viso skolinga, kiek kainuoja palūkanos ir kiek anksčiau pasiskolintų pinigų konkrečiais metais reikia grąžinti. Tai nėra tas pats.

Palūkanos yra atlygis skolintojams už naudojimąsi jų pinigais. Grąžinama paskolos suma – ankstesnio įsipareigojimo padengimas. Todėl skolos aptarnavimui nurodytos sumos negalima automatiškai pristatyti kaip vien palūkanų, nepatikrinus oficialios išlaidų sudėties.

„Lrytas“ skelbia tokius Lietuvos rodiklius:

• Kitų metų skolos aptarnavimo išlaidos turėtų pirmą kartą viršyti 1 mlrd. eurų.
• 2029 m. jos galėtų pasiekti 2 mlrd. eurų – portalas šią prognozę priskiria Valstybės kontrolei.
• Lietuvos dešimties metų obligacijų pajamingumas nurodomas apie 4,5 proc., o prieš penkerius metus, portalo teigimu, buvo beveik nulinis.

Šie dydžiai nėra patvirtintas jau sumokėtų palūkanų palyginimas. Ateities išlaidų prognozė taip pat nėra faktinės išlaidos. Be to, nenurodžius obligacijų pajamingumo fiksavimo datos, jo negalima laikyti šiandienos skolinimosi kaina.

Kodėl brangesnis skolinimasis biudžetą veikia palaipsniui

Pasak „Lryto“, Lietuvos skolinimosi išlaidas didina ir auganti skola, ir brangesnis naujas skolinimasis. Tačiau dabartinis obligacijų pajamingumas nėra palūkanų norma, automatiškai taikoma visai anksčiau sukauptai valstybės skolai.

Anksčiau išleistų fiksuotų palūkanų obligacijų sąlygos dėl rinkos svyravimų nesikeičia. Brangesnis skolinimasis biudžetą pasiekia valstybei skolinantis papildomai arba grąžintiną seną skolą pakeičiant nauja.

„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus „Lrytui“ palūkanų augimą aiškino investuotojų vertinama infliacijos rizika:

„Investuotojai mato, kad infliacijos rizika yra padidėjusi, o obligacijos jai yra labai jautrios. Todėl skolintojai nori didesnių palūkanų, kad apsisaugotų nuo infliacijos“

Tikslus Lietuvos valstybės skolos dydis ir jos pokytis per metus oficialiais duomenimis nepatvirtinti. Todėl negalima patikimai apskaičiuoti, kokią išlaidų augimo dalį lemia didesnė skola, o kokią – pasikeitusios palūkanos.

Pensijų ar sveikatos išlaidų mažinimas nėra automatinė pasekmė

Palūkanas moka valstybė iš viešųjų finansų, o ne gyventojai pagal atskirai jiems išsiųstą sąskaitą. Žmogui ši našta gali būti juntama per biudžeto pasirinkimus: mažesnes galimybes plėsti paslaugas, didinti išmokas ar finansuoti investicijas.

Jeigu pajamų nepakanka, valdžia gali svarstyti išlaidų prioritetų keitimą, papildomas pajamas arba didesnį skolinimąsi. Vis dėlto nėra patvirtinto oficialaus vertinimo, kad būtent dėl minimų palūkanų išlaidų būtų numatyta mažinti konkrečias pensijų, sveikatos ar švietimo biudžeto eilutes.

Patikimo palyginimo su Latvija, Estija ar Lenkija taip pat nėra. Jam reikėtų to paties laikotarpio ir vienodai apskaičiuotų rodiklių. Vien palūkanų suma eurais neparodytų, kuriai šaliai našta sunkesnė – svarbus ir jos santykis su ekonomikos dydžiu ar biudžeto pajamomis.

Kur pasitikrinti sumas ir ką stebėti biudžeto svarstymuose

Gyventojams verta tikrinti ne vien skelbiamą milijardinę sumą, bet ir jos statusą:

• Finansų ministerijos svetainėje ieškoti valstybės skolos statistikos, biudžeto vykdymo ataskaitų ir biudžeto projekto aiškinamųjų dokumentų. Svarbu atskirti planuojamas palūkanas nuo faktiškai sumokėtų.
• Valstybės kontrolės svetainėje tikrinti skolos tvarumo vertinimus ir prognozių prielaidas.
• Eurostato duomenyse lyginti Lietuvos ir kaimyninių šalių skolą bei palūkanų išlaidas pagal vienodą metodiką.

Artimiausias esminis patikrinimas – oficialiame biudžeto projekte numatytos palūkanų išlaidos ir jų palyginimas su ankstesnių metų vykdymo rezultatais. Seimo biudžeto svarstymuose bus svarbu stebėti, ar didesnės skolos išlaidos lydimos konkrečių mokesčių arba viešųjų paslaugų finansavimo pakeitimų.