<h2>J. Bideno komentarai atskleidžia tikruosius JAV planus</h2>
<p>Pastarosiomis dienomis žiniasklaida tik ir ūžia, kada gi prasidės karo veiksmai Ukrainos teritorijoje. Tam tikra įtampa pastebima dar nuo praėjusių metų pabaigos, o rusų mestomis karinėmis pajėgomis, dislokuotomis Ukrainos pasienyje susirūpino dabar jau, regis, visas pasaulis.</p>
<p>Dar 2021-ųjų gruodį Rusija JAV ir NATO sąjungininkėms pateikė pluoštą reikalavimų, kurių esmė – mažinti Vakarų įtaką Rytų Europoje ir pažadėti nesiplėsti į Ukrainą bei Sakartvelą. Nors griežtas Rusijos tonas papiktino Vakarus, ilgų derybų metu jokio žingsnio į priekį žengti nepavyko: nei viena pusė savųjų pozicijų nėra linkusi apleisti, o įtampa dėl potencialaus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tebėra išlikusi ir kasdien tik auga.</p>
<p>Tokių įvykių fone, JAV prezidentas Joe Bidenas surengė itin retą asmeninę spaudos konferenciją, taip pažymint savojo prezidentavimo metines. Ilgai užsitęsusios konferencijos metu, JAV politinis lyderis kalbėjo apie savo šalies vidaus reikalus, tačiau palietė ir užsienio politikos temą, o prakalbus apie situaciją tarp Rusijos ir Ukrainos, prezidento komentarai abstulbino daugelį.</p>
<p>Nors, pasak JAV prezidento, Vladimiras Putinas karo nenori, manoma, kad Rusija vis dėlto veršis į Ukrainą. Vis tik, ne niūri ateities prognozė sutrikdė tiek pačius JAV politikus, sukrėtė Ukrainos valdžią ir papiktino Kremlių. J. Bidenas detalizavo, kad Rusijai itin brangiai atsieitų visiška invazija į kaimyninę šalį, tačiau koks nors „mažesnis“ įsiveržimas sulauktų ir mažesnio NATO priešinimosi[1].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-spiske-g6cczl5qnzg-unsplash-1.jpg" alt="J. Bidenas" /></p>
<h2>Ukraina pasibaisėjo, respublikonai rado papildomo peno kritikai</h2>
<p>J. Bideno komentarai nuskambėjo itin prieštaringame fone. JAV ir NATO grasina Rusijai griežtu atsaku, jeigu tik bus pasirinkta invazijos strategija. Būtent šiuo metu Ukrainoje vieši ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas[2]. Solidarumą pademonstruoti turėjusio vizito Ukrainoje metu, A. Blinkenas kalba apie tai, kaip svarbu išsilaikyti taikos ir diplomatijos kelyje. Jei to išlaikyti nepavyks, tai reiškia, kad Rusija renkasi konfrontaciją ir atitinkamas pasekmes.</p>
<p>Vis tik, pasak prezidento J. Bideno, jeigu Rusija visiškai visiškai neokupuos Ukrainos, sankcijų gali būti tik itin menkų:</p>
<blockquote>
<p>„Vienas dalykas jeigu Rusija pasirinks nedidelę invaziją, o mes liksime svarstyti tarpusavyje ką daryti, ko nedaryti. Tačiau jeigu jie iš tiesų visa apimtimi įgyvendins invaziją į Ukrainą su visa prie Ukrainos sienos sutelkta kariuomene, tai Rusijos laukia katastrofiškos pasekmės“, – kalbėjo J. Bidenas[3].</p>
</blockquote>
<p>Galiausiai, pats JAV prezidentas vėliau jau ir nesugebėjo paaiškinti, kas gi būtų laikoma „nedidele invazija" ir prisipažino, kad net NATO viduje nėra pasiekta vieno aiškaus ir bendro sutarimo dėl atsako.</p>
<p>Nereikia stebėtis, kad tokiais žodžiais pasibaisėjo Ukrainos valdžia, kuri tikisi tiek JAV, tiek Vakarų sąjungininkių paramos. Žiniasklaidos gigantė CNN skelbia, kad Ukrainos pareigūnai pasipiktino J. Bideno bandymu nubrėžti ribą tarp „nedidelės invazijos“ ir plataus masto įsiveržimo, o tokia retorika, leidžia V. Putinui nevaržomai planuoti galimus karinius veiksmus:</p>
<blockquote>
<p>„Niekada iš JAV administracijos negirdėjome tokių niuansų. Kijevas priblokštas“, – kalba neįvardintas Ukrainos pareigūnas[4].</p>
</blockquote>
<p>Ukraina nėra vienintelė, nepatenkinta JAV prezidento žodžiais. Kritikos J. Bidenas sulaukia ir iš priešininkų respublikonų barikadų pusės, kurie stebisi prezidento pozicija, kuri kuria silpnos ir nepajėgios JAV įvaizdį. Tuo tarpu Kremlius JAV lyderio pasisakymą vertin kaip destabilizuojantį ir galintį tik eskaluoti esamą situaciją[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/g-r-mottez-kaj4f0lfe3g-unsplash.jpg" alt="Situacija tarp Ukrainos ir Rusijos" /></p>
<h2>Potencialių iššūkių akivaizdoje Vakarai susiduria su milžiniška vienybės stoka</h2>
<p>Grėsmės verčia vienytis, tačiau šiuo atveju, matome kaip niekada nevieningą NATO ir Vakarų valstybių požiūrį į situaciją tarp Rusijos bei Ukrainos. Jei mažosios šalys, tokios kaip Lietuva ar Latvija stengiasi užtikrinti ginkluotės Ukrainai tiekimą ir jau yra gavusios leidimą iš JAV perduoti prieššarvines sistemas ir raketas Žemė-oras“, Vokietija skeptiškai žiūri į ginkluotės tiekimą ir net nepalaikytų sprendimo išmesti Rusiją iš tarptautinės SWIFT mokėjimų sistemos. Prancūzija taip pat kalba apie būtino dialogo su Rusiją svarbą[6]. </p>
<p>Vakarų valstybių požiūris į situacijas Rytuose dažnai išsiskirdavo: buvusios sovietinės šalys į Rusijos manevrus yra linkusios žiūrėti su didesne baime, nes šios šalies polinkiu į agresiją yra įsitikinusios savu kailiu. Tuo tarpu Vakarų Europos šalys ir JAV situaciją vertina pragmatiškai ir tikėtina, būtų linkusios paaukoti vieną ar kitą dalį aneksuojamų kraštų vardan išlaikytų santykių su Rusija. Vis tik, situacija šiuo metu neramina: vakarai dar niekada nebuvo tokie nevieningi, o galimi įvykiai reikalautų bendro ir greito atsako.</p>
