<h2>Kontroliuos, kiek lauko tualetuose prikaupia nuotekų ir kitų „gėrybių“</h2>
<p>Panašu, kad Aplinkos ministerija lobsta ir kuria sau tikrą „aukso kalyklą“ gręždama skurdžiausiai gyvenančius Lietuvos piliečius. Prieš kelias dienas užsimojusi apmokestinti vandenį daržams laistyti, ji nė neketina sustoti. Dabar aplinkos ministras Simonas Gentvilas sumanė išleisti milijoną eurų tam, kad būtų suskaičiuoti visi nelegalūs šalies lauko tualetai, o netvarkingi gyventojai už vandens teršimą srutomis sulauktų įspūdingo dydžio baudų. Užsimota kurti informacinę sistemą, kurioje būtų suskaičiuota, kiek kiekvieno individualaus namo gyventojai prikaupia nuotekų ir kitų „gėrybių.“</p>
<p>Kuriamoje naujoje registravimo sistemoje nuotekų vežėjai turės nurodyti, kiek nuotekų išvežta iš konkretaus namo, o vandenvalos įmonės privalės nurodyti, ar tikrai tiek srutų pas juos buvo atvežta.</p>
<blockquote>
<p>„Bus nustatyti minimalūs reikalavimai: kiek kartų per metus turi būti eksploatuojama, koks preliminarus dumblo kiekis turi susidaryti, kad nebūtų dirbtinai mažinama taupymo sumetimais“, – teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė[1].</p>
</blockquote>
<p>Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, pokyčių imamasi siekiant pažaboti individualių namų gyventojų įprotį surinktas nuotekas išleidinėti į miesto šulinius ar net į gamtą be jokios ataskaitos. Pritaikius naująją sistemą bus galima užkirsti kelią tokiai praktikai, o gyventojai bus priversti samdyti tik legalias nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančias įmones ar asmenis. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sulinys.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tinkamai tvarkyti nuotekas ir lauko tualetuose kaupiamas „gėrybes“ skatins baudomis?</h2>
<p>Į gamtą nuotekas išpilantys gyventojai neišvengs baudų, sieksiančių nuo 160 iki 300 eurų.</p>
<p>Tokia žinia nerimą kelia tiems, kuriems tiesiog per brangu įsivesti nuotekų sistemą ar periodiškai mokėti solidžią sumą pinigų įmonei, išvežančiai fekalijas. Kaip ir per brangu mokėti baudas, kurių dydis – sulig pensijos, o tinkamai įsirengti nuotekų sistemą neužtenka net ir ne vienos pensijos.</p>
<p>Tad kokia gi išeitis siūloma tiems, kurie nesuduria galo su galu ir neturi ne tik už ką nuotekų susitvarkyti, bet neturi už ką net malkų įsigyti?</p>
<h2>Siūlo alternatyvą – įsirengti kilnojamus biotualetus</h2>
<p>Negalintiems gyventi be lauko tualetų (o tarp tokių yra ir nuolatos sodo nameliuose negyvenantys, o tik atostogauti užsukantys jų savininkai) siūlomas ir kitas sprendimas – įsirengti kilnojamus biotualetus. Tokių tualetų nauda esą jaučiama iš karto – jiems ne tik nereikalingas prijungimas prie vandentiekio, kanalizacijos ir elektros, bet ir jais rūpinasi atsakingi vairuotojai-operatoriai[4].</p>
<p>Štai „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktoriaus Andrejaus Barinovo teigimu, didžiausia problema, dėl kurios ir užsimota atsisveikinti su lauko tualetais, yra jų taršumas. Anot jo, tokiuose tualetuose sukauptos „gėrybės“ užkasamos tiesiog duobėse, o dėl to yra užteršiami gruntiniai vandenys, upės ir net ežerai[4].</p>
<p>Pasak A. Barinovo, biotualetu galima naudotis neribotą laiką – jei į vasarnamį atvykstate tik atostogoms ar savaitgaliui, biotualetu galima naudotis keletą dienų, savaitę ar mėnesį. O jei gyvenama ilgiau – ir kelerius metus. Be to, biotualeto įrengimas taip pat nereikalauja rūpesčių.</p>
<blockquote>
<p>Kadangi biotualetas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką ir nėra statinys, jo pastatymui sodo sklype atstumas iki sklypo ribos nereglamentuojamas. Tad biotualetais be vargo ir papildomų investicijų gali naudotis ir soduose poilsiaujantys ar derlių auginantys gyventojai. Negana to, į sodus ir vasarnamius galime pristatyti ir vandenį 1 kub. m plastikinėse talpose. Tai ypač patogu tiems, kurie neturėdami vandentiekio nenori patys pildyti didžiulių vandens rezervuarų, bet nori patogiai palaistyti šiltnamį, daržą, ar panaudoti vandenį higienos palaikymo ir ūkio priežiūros reikmėms“, – teigė A. Barinovas[4].</p>
</blockquote>
<h2>Nuotekų vežėjai jau trina rankas</h2>
<p>Tačiau rankas trina ne tik biotualetų gamintojai ir nuomotojai, bet ir fekalijų išvežėjai – tiek vienas, tiek kitas verslas netrukus turėtų sulaukti klientų antplūdžio.</p>
<p>Nuotekų vežėjų asociacijos prezidentas Viačeslav Ždanovič pritaria naujiems pokyčiams ir teigia, kad nauja sistema duos daugiau naudos nei žalos. Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad naujoji sistema bus ne už dyką, o už milijoną.</p>
<p>Ir tokia kaina stebėtis esą nereikėtų, mat valstybės informacinės sistemos – kainuoja.</p>
<p>O štai gyventojai piktinasi, kad valdantieji užsimojo kontroliuoti lauko tualetus, bet nesiūlo jokių realių sprendimų gyventojams.</p>
<p>Štai Naujosios Vilnios gyventoja teigė, kad prižiūrėti šulinius, skirtus nuotekoms – nėra lengva. Tuo tarpu vienas nuotekų susiurbimas kainuoja maždaug 60–70 eurų, todėl atsižvelgiant į galimybes, vieni tokį nuotekų susiurbimo automobilį kviečia kartą per metus, o kiti – kas mėnesį. </p>
<blockquote>
<p>Visgi, pasislėpti nuo valstybės kontrolės šį kartą nepavyks. Kaip jau minėta, jei bus pastebėta, kad išvežate įtartinai mažai nuotekų, galite sulaukti ir tikrintojų dėmesio.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bauda-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sieks paauklėti netvarkingus gyventojus</h2>
<p>Nepaisant to, kad naujoji sistema kainuos milžiniškus pinigus, ji yra vertintina kaip teigiamas pokytis pamokant netvarkingus ir „apsileidusius“ gyventojus.</p>
<p>„Skuodo vandenų“ direktorius Hubertas Valbasas laikosi nuomonės, kad naujos sistemos pagalba bus kaipmat galima suregistruoti „nelegalių“ tualetų savininkus[6].</p>
<p>O štai pasak „Šilutės vandenų“ direktoriaus Alfredo Markvaldo, nevalyvus gyventojus galima fiksuoti ir be naujos sistemos, o net ir ją įvedus nėra pateikta būdų, kaip gyventojus paskatinti jungtis prie tinklų ar tvarkyti nuotekas individualiai.</p>
<p>Visgi Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad toks žingsnis – teisingas ir padės sumažinti gruntinių vandenų teršimą bei privers gyventojus vietoje „nelegalių“ WC pasirinkti jungimąsi prie nutiestų nuotekų tinklų.</p>
<blockquote>
<p>„Itin svarbu sukurti ir efektyvų kontrolės mechanizmą išaiškinant teršėjus bei skiriant jiems administracinio poveikio baudas ar įspėjimus. Seime turėtų būti svarstoma nauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcija. Be kitų svarbių pakeitimų, siūloma griežtinti ir aplinkosaugos kontrolę. Manau, kad šį svarbų darbą turėtų atlikti valstybinės aplinkosaugos institucijos, o ne savivaldybių tarnautojai“, – teigė LVTA vadovas[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuotekos.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pirmaujame pagal nelegalių tualetų kiekį</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuva tikrai turi kuo „pasigirti“ kitų Vakarų valstybių kontekste – dar praėjusiais metais suskaičiuota, kad net 7,6 proc. gyventojų 2020 m. galėjo tik pasvajoti apie „išmanų“ nuleidžiamą klozetą[8]. Toks rezultatas lėmė, kad esame ketvirti pagal blogiausią lauko tualetų rodiklį visoje Europos Sąjungoje.</p>
<p>O įdomiausia ne tik tai, kad Lietuva vis dar neatsigina gamtos mėgėjų, bet ir tai, kad dalis tokių gyventojų patys savanoriškai atsisako patogesnio gyvenimo net ir sanitarinį vamzdį atvedus iki pat namo! </p>
<blockquote>
<p>2020 m. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvą pagal lauko tualetų kiekį lenkė tik Latvija (8 proc.), Bulgarija (13,2 proc.) ir Rumunija (22,8 proc.)[8].</p>
</blockquote>
<p>Kadangi Lietuva nenorėjo ir toliau likti šiame sąraše kaip viena iš pirmaujančių pagal šį rodiklį valstybių, iki 2023 m. valstybė užsimojo galutinai atsisveikinti su lauko tualetais miestuose. Tai reiškia, kad turime pasiekti rodiklį, kai bent 2 000 žmonių turinčiose gyvenvietėse centralizuotai būtų tvarkoma 98 proc. nuotekų. O štai aplinkos ministras primena – nepasiekus šių rezultatų, gresia didžiulės baudos.</p>
