<h2>Nuo dalinio šaukimo norima pereiti prie visuotinio</h2>
<p>Praėjusią savaitę viešai paskelbti Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sudaryti 2022 metų šauktinių sąrašai, į kuriuos įtraukta apie 54 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus. Kaip ir įprasta, pasirodžius šių metų šauktinių sąrašui, viešojoje erdvėje kartu pasirodė aibės komentarų ir nusiskundimų dabar galiojančia tvarka.</p>
<p>Atsižvelgiant į tai, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigia, kad jau artimiausiu metu būtina pradėti diskusiją tarp institucijų ir visuomenės bei apsvarstyti visuotinio šaukimo į kariuomenę galimybę. Viceministro manymu, svarbu tiksliai nuspręsti ar bus einama visuotinio šaukimo keliu ir būtent jį pasirinkus, pradėti nuosekliai dirbti, mat šis pokytis pareikalautų daugybės įdirbio, tačiau kartu, reikštų didesnį „visuomenės įtraukimą“[1].</p>
<p>Akivaizdu, kad viceministro įžvalgos apie sudėtingą visuotinio šaukimo pritaikymą yra pamatuotos ir tikslios. KAM atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje įvertinta, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę, jaunuoliams vos baigus mokyklą, galėtų būti įvestas 2027 arba 2029 metais, tačiau valstybei atsieitų šimtus milijonų eurų ir pareikalautų viso sektoriaus pertvarkymo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mufid-majnun-45dpn5iivdk-unsplash.jpg" alt="Tarnyba" /></p>
<h2>Ginklą į rankas gali būti priverstos paimti ir merginos</h2>
<p>KAM ir toliau svarstant visuotinio šaukimo į Lietuvos kariuomenę tvarką, analizuojami keli variantai, o tarp jų, idėja į kariuomenę šaukti ne tik vyrus, bet ir moteris. Priklausomai nuo to, kada ir kas būtų šaukiami į tarnybą, skirsis ir finansinis poreikis: jei dėl visuotinio šaukimo būtų apsispręsta dar pernai, vaikinams jis būtų galėjęs prasidėti 2027-ais, o merginoms – 2029-ais metais.</p>
<p>Vis tik, dabar tokius planus galimai teks nukelti į dar tolimesnę ateitį, be to, bet kuriuo atveju reikės pasiruošti kaip reikiant patuštinti valstybės biudžetą. Jeigu į kariuomenę bus šaukiami išskirtinai tik vaikinai, vien pradinėms investicijoms reikės maždaug 415 mln. eurų. Ginkluotei – 183, infrastruktūrai – 228, o administravimui – 5,1 mln. eurų. Vien šiam modeliui išlaikyti kasmet reikėtų 80 mln. eurų.</p>
<p>Jeigu atlikti pareigą reikėtų ir merginoms, prisireiktų įkurti net 14 naujų batalionų, todėl pradinėms investicijoms reikėtų surasti bent 1,5 mlrd. eurų: ginkluotei – 640, infrastruktūrai – 804, administravimui 8,7 mln. eurų. Tokiam modeliui palaikyti kasmet reikėtų 220 mln. eurų[2].</p>
<p>KAM studijoje numatyti įvairūs galimi scenarijai:</p>
<ul>
<li>į kariuomenę iškart po mokyklos būtų šaukiami 18–19 metų jaunuoliai;</li>
<li>būtų panaikinta galimybė atidėti tarnybą dėl studijų;</li>
<li>neatvykstančiųjų į tarnybą dalis sumažėtų;</li>
<li>mažėtų atleistųjų nuo tarnybos skaičius;</li>
<li>didėtų pripažintų netinkamais dėl sveikatos jaunuolių dalis.</li>
</ul>
<p>Tokie scenarijai ir prielaidos nurodo, kad kasmet tarnauti į kariuomenę būtų kviečiami 6,1 tūkst. šauktiniai. Jeigu būtų šaukiamos ir merginos, skaičius išaugtų iki 11,9 tūkst. Dabartinės vyriausybės programoje ne kartą buvo užsiminta apie visuotinio šaukimo svarbą ir moterų į karinę tarnybą įtraukimą:</p>
<blockquote>
<p>„Nuoseklus perėjimas prie universalaus (vyrų ir moterų) ir visuotinio šaukimo yra siekiamybė, tačiau praktinis šio tikslo įgyvendinimas bus galimas tik esant plačiam politiniam sutarimui, tinkamam kariuomenės pasirengimui ir finansavimui, numačius adekvatų pereinamąjį laikotarpį“, – rašoma Vyriausybės programos projekte[3].</p>
</blockquote>
<p>Vis gi, kiek anksčiau tie patys konservatoriai laikėsi gana tradicinių pažiūrų ir moterų kariuomenėje nematė. 2016-ais buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlė įvesti visuotinę karinę prievolę – bet tik vaikinams[4]. Šiuo metu, Europos Sąjungoje tik 11 valstybių leidžia moterims atlikti karinę tarnybą, tai tokios šalys kaip: Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Švedija[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/specna-arms-we11d4bx-ue-unsplash-1.jpg" alt="Karinė tarnyba" /></p>
<h2>Šauktinių skaičius artimiausiu metu augs</h2>
<p>Nepaisant tolimesnių planų ir potencialaus visuotinio šaukimo į kariuomenę modelio pritaikymo, sausio 10-ąją nuspręsta didinti kasmetinį šauktinių skaičių. Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui nuo 2023 metų į kariuomenę atlikti devynių mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos šaukti 4,4 tūkst. jaunuolių – maždaug 600 daugiau nei pastaruoju metu[6].</p>
<p>Pastaraisiais metais kasmet atlikti pareigos pašaukiama po 3,8 tūkst. jaunuolių. Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Šiuo metu į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami 18-23 metų (įskaitytinai) amžiaus vaikinai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems tarnyba nėra atidėta. Savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali 18-38 metų amžiaus vaikinai ir merginos[7].</p>
<p>Tarnybos metu šauktiniai gauna valstybės išlaikymą: jiems skiriamas apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai. Kariai kas mėnesį gauna 155,40 € išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Taip pat kas mėnesį kaupiama speciali išmoka, kuri išmokama jau atlikus tarnybą. Jos dydis priklauso nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų: labai gerai įvertinta tarnyba reiškia 168 eurus, gerai įvertintieji gauna 126 eurus, patenkinamai – 84 eurus.</p>
