<h2>Didžioji visuomenės dalis nepritaria vienalytei partnerystei</h2>
<p>Vėl į paviršių kylant homoseksualių porų partnerystės klausimams, visuomenė pakartotinai tam tarė riebų „ne“. Tokį gyventojų atsakymą į klausimą, ar jie nori matyti vienalytę partnerystę šalyje, padiktavo birželio 9–18 dienomis atliktas reprezentatyvus „Vilmorus“ tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad net 68,2 proc. apklaustųjų nepritartų tokios partnerystės sudarymui. Aiškėja, kad žmonių pozicija šiuo klausimu beveik nekinta, tačiau tai tampa spyriu partijoms į minkštąją, mat tokiai partnerystės koncepcijai pritartų tik „Laisvės partijos“ rinkėjų dauguma.</p>
<p>Laisvos visuomenės instituto (LVI) užsakymu atlikus gyventojų apklausą, paaiškėjo, kad lietuviai savo pozicijos dėl vienalytės partnerystės keisti nelinkę.</p>
<blockquote>
<p>Remiantis birželio 9–18 d. atlikto tyrimo duomenimis, Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritaria 68,2 proc. apklaustųjų, pritaria 20,2 proc. respondentų ir nuomonės neturi 11,7 proc.[2].</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu apklausą atlikus šių metų kovo 10–19 d., paaiškėjo, kad Partnerystės įstatymui nepritarė 73,8 proc., pritarė – 14,8 proc. ir savo nuomonės neturėjo 11,4 proc. respondentų.</p>
<p>Rezultatus galima palyginti ir su 2021 m. sausio 15–19 d. atliktu tyrimu. Štai tuomet tos pačios lyties asmenų šeimos kūrimui Lietuvoje nepritarė 56 proc. apklaustųjų, pritarė – 31 proc. ir savo nuomonės neturėjo 3 proc.</p>
<blockquote>
<p>Nepaisant to, kad nuo kovo iki birželio bendras nepritarimas šiam įstatymo projektui sumažėjo 5,6 proc. (nuo 73,8 proc. iki 68,2 proc.), o pritarimas padidėjo 5,3 proc. (nuo 14,8 proc. iki 20,1 proc.), abi šios pozicijos net ir po projekto pavadinimo pakeitimo vis tiek nesugrįžo į 2021 m. situaciją, kai pritarusių tos pačios lyties asmenų šeimų kūrimui pritarė 31 proc., o nepritarė 56 proc. gyventojų.</p>
</blockquote>
<h2>Pasikeitę pavadinimai – nė motais</h2>
<p>Tuo tarpu siekiant sulaukti didesnio pritarimo nuolat keičiami vienalytės partnerystės įstatymo pavadinimai, panašu, nepergudrauja visuomenės. Tyrimas parodė, kad nepaisant skirtingų pavadinimų, net 46,1 proc. apklaustųjų nepalaikytų nei vieno iš jų. Visgi, „Artimojo ryšio“ įstatymo projektas sulaukė kone perpus didesnio dėmesio (25,0 proc.) nei Civilinės sąjungos įstatymo projektas (13,5 proc.). Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 15,5 proc. apklaustųjų[2].</p>
<p>Pastaruoju metu valstybei pradedant vykdyti įnirtingą kišimosi į privatų gyvenimo politiką ir sprendžiant už pačius piliečius, kas jiems yra geriau, pati visuomenė diktuoja, jog svarbūs valstybės valdymo klausimai turi būti sprendžiami referendumu (57,7 proc.), 14,0 proc. apklaustųjų mano, jog klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo turėtų spręsti Seimas ir 28,3 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.</p>
<blockquote>
<p>Dar įdomiau – už tai, kad Lietuvoje būtų įteisinta vienalytė partnerystė, kone vienbalsiai pasisako tik „Laisvės partijos“ rinkėjai (96,3 proc. pritaria ir 3,7 proc. neturi nuomonės). O štai, kadangi mėgstama sakyti, jog konservatorių rinkėjas yra apsišvietęs ir inteligentiškas eruditas, o vienalytei partnerystei nepritaria esą tik tamsioji visuomenės dalis, tai apklausos rezultatai rodo ką kitą.</p>
</blockquote>
<p>Dauguma konservatorių rinkėjų nepritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui (46,2 proc.), 37,6 proc. rinkėjų pritaria ir savo nuomonės neturi 16,2 proc.</p>
<blockquote>
<p>Labiausiai nepritariantys tokiam įstatymo projektui buvo Tautos ir teisingumo sąjungos (100 proc.), Lietuvos regionų partijos (89,3 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (85,7 proc.), Darbo partijos (83,3 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (82,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (81,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (77,0 proc.) ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ (76,9 proc.) rinkėjai.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lbt-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ne taip klausiama?</h2>
<p>Gauti rezultatai ne itin patiko Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovei Mintautei Jurkutei, kuri visuomenės tendencingą nepritarimą vienalytei partnerystei mėgino teisinti ne taip apklausų metu suformuluotu klausimu[5].</p>
<p>M. Jurkutės teigimu, civilinės sąjungos siejimas su šeiminiais santykiais yra netikslingas, o politikoje nedalyvaujantys žmonės, gavę tokį klausimą gali ir pasimesti. Pasak jos, norint išsiaiškinti visuomenės nuomonę šiuo klausimu, derėtų klausimą formuluoti visiškai kitaip. </p>
<blockquote>
<p>„Tikrai reikėtų ne teisės aktų projektus prašyti įvertinti, o klausti <…> ar jūs sutiktumėte, kad, pavyzdžiui, jūsų vaikas susituoktų su tos pačios lyties asmeniu, ar su kitos tautybės asmeniu ar panašiai. Jeigu klausimas yra apie nuostatas, jis toks turėtų ir būti <…>“, – teigė M. Jurkutė[5].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau pastabesni gali įžvelgti M. Jurkutės manipuliacijas – siekiant išgauti teigiamą atsakymą, pasitelkiami vaikai. Juk kuris tėvas atsakys, jog nepritartų tam, ką mylėtų jų vaikas? O štai dar įdomiau – kaip atsakys tie, kurie vaikų neturi? Juk realiai jiems – vienodai. Tad ar tokiu atveju būtų apklausiama viena gyventojų grupė, t. y. turintys vaikų (tokiu atveju vėl galima įžvelgti diskriminaciją), ar būtų mėginama iš neturinčių vaikų išgauti teigiamus atsakymus?</p>
<h2>Tokių klausimų negalima spręsti referendumu</h2>
<p>Dar vienas nustebinęs aspektas – tai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dirbančios M. Jurkutės pareiškimas, jog tokie klausimai kaip vienalytė partnerystė, neturėtų būti sprendžiami referendumu. Jos nuomone, tai „nėra toks klausimas, kuriam reikėtų visos visuomenės nuomonės“, o rengiant referendumą iškart esą suponuojama, kad čia „kažkas neaiškaus“. O jei netyčia visuomenė nepritartų? Tuomet būtų aiškinama, kad nepritarė ne dėl to, kad nenorėjo, bet dėl to, nes esą nesuprato.</p>
<p>Taigi, judame toliau. M. Jurkutė teigia, kad pamatiniai žmogaus klausimai iš principo negali būti sprendžiami referendumu. Priešingai, šie klausimai, pasak jos, turėtų būti nagrinėjami tik Seimo salėje ir „jokiu būdu ne referendumu“.</p>
<blockquote>
<p>„Aš apie žmonių nuostatas iš šios apklausos nieko negalėčiau pasakyti, nes čia ne to klausiama“, – konstatavo M. Jurkutė[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas-emilijabarcyte0101-1-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Žiniasklaida formuoja visuomenės nuomonę</h2>
<p>Teisininkas Dominykas Vanhara, komentuodamas LVI atliktą apklausą neslėpė, kad institutas sužaidė gana gudriai, tačiau sąžiningai. Greta klausimų apie visuomenės palaikymą Civilinės sąjungos ir Artimojo ryšio projektams, buvo paklausta ir už kurią partiją respondentai balsuotų. Kitaip tariant, apklausos metu gauti rezultatai išryškino kai kuriems valdantiesiems nepalankią poziciją, mat paaiškėjo, kad didžioji dalis jų elektorato vienalytės partnerystės nepalaiko.</p>
<p>Pasak D. Vanharos, tai gali stipriai sumaišyti kortas artėjančių rinkimų metu, kai partijos, balsuodamos už Civilinės sąjungos įstatymo projektą rizikuos ne tik nepritraukti naujų rinkėjų, bet ir nuvilti jau esamus. O to artėjant rinkimams, panašu, nenorės nei viena partija.</p>
<blockquote>
<p>D. Vanhara atkreipė dėmesį, kad gavus tokius apklausos rezultatus ir išryškėjus, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritaria didžioji visuomenės dalis, iškart imtasi dirbti su žiniasklaida ir visuomenę „influencinti“. Pavyzdžiui, pakviečiant situacijos pakomentuoti „pačią nešališkiausią specialistę“ – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovę M. Jurkutę, kuri dar prieš keletą dienų išgarsėjo kaip stojusi skersai kelio parkavimo vietų išskyrimui šeimoms su mažais vaikais, palaikydama tai diskriminacija.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vanhara-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rezultatus komentuoja „specialistai“</h2>
<p>Galiausiai straipsnį apie apklausos rezultatus publikavęs naujienų portalas „Delfi“, pasak teisininko, klaidinti pradėjo jau savo antraštėje: „Specialistų kritikos sulaukusi apklausa aiškiai išskyrė, kas ir kodėl nenori homoseksualių šeimų įteisinimo“. Tačiau straipsnyje buvo pateikta tik M. Jurkutės nuomonė, kuri taipogi nėra nešališka vien dėl jos užimamų pareigų.</p>
<p>D. Vanhara pabrėžė, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 11 d. 2 p., viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareiga yra būti objektyviems ir nešališkiems, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais.</p>
<p>Šiuo atveju, pasak teisininko, kad straipsnis būtų daugmaž objektyvus, jį rengusiems žurnalistams derėjo apklausti bent jau apklausos užsakovą, apklausą atlikusio „Vilmorus“ vadovą ar bent jau kokį politologą.</p>
<blockquote>
<p>„Summa summarum, siūlyčiau šį tekstą traukti į vadovėlius, kaip patį akivaizdžiausią pavyzdį, kai žiniasklaida atlieka ne visuomenės informavimo, bet visuomenės nuomonės formavimo funkciją“, – savo feisbuko paskyroje rėžė D. Vanhara.</p>
</blockquote>
<h2>Nagrinėja du alternatyvius projektus</h2>
<p>Seimas dar gegužę ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama sureguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius: civilinę sąjungą porai leidžiantį sudaryti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir Civilinio kodekso pataisas dėl „artimo ryšio“.</p>
<p>Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas „artimo ryšio“ sąvoką pateikė kaip alternatyvą, mat toks įstatymo projektas esą nesukuria panašumo į šeimos santykius. Tokios nuostatos esą būtų taikomos ne tik kartu gyvenančioms poroms, bet ir platesniam žmonių ratui[6].</p>
<p>Artimo ryšio įstatymo projekte siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“, o visi kiti asmenys esą laikomi kaip turintys artimą ryšį tuo atveju, jeigu yra sudarytas susitarimas dėl bendro gyvenimo arba tokius asmenis sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarytas susitarimas dėl tarpusavio išlaikymo[7].</p>
