Viskas apie vitaminą B12: kam jo reikia ir kokie pojūčiai aplanko kai trūksta

Vitaminas reikalingas nervinei sistemai ir raudoniesiems kraujo kūneliams, o randamas įprastuose maisto produktuose

Vitaminas B12, dar vadinamas kobalaminu, yra labai svarbi maistinė medžiaga, kuri atlieka svarbų vaidmenį palaikant nervų sistemos sveikatą ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Nepaisant jo svarbos, vitamino B12 trūkumas yra gana paplitęs, ypač tarp tam tikrų gyventojų grupių.

Vitaminas B12 yra būtinas vitaminas, kurio mūsų organizmas negali pasigaminti savarankiškai. Jo natūraliai yra daugelyje gyvūninės kilmės maisto produktų ir jis labai svarbus įvairiems organizmo procesams^[1]. Tarp jų:

• Pažinimo gebėjimams palaikyti.
• DNR reguliavimui ir sintezei.
• Energijos gamybai.
• Tinkamai smegenų ir nervų sistemos veiklai palaikyti.

Kepenys gali kaupti vitaminą B-12, kai jo suvartojama mažiau su maistu. Tačiau išsekusios atsargos gali sukelti sveikatos problemų.

Vitamino B12 šaltiniai: gyvūninės kilmės produktai ir kasdieniai dribsniai

Dažniausiai riekalingas medžiagas kaip vitaminus ar mineralus gauname su maistu natūraliai. Pagrindiniai vitamino B12 šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktai, įskaitant paukštieną, mėsą, žuvį ir pieno produktus^[2].

Gausūs vitamino B12 šaltiniai yra žuvys ir jūros gėrybės, pavyzdžiui, lašiša, moliuskai ir austrės, liesa raudona mėsa, vištiena, praturtinti pusryčių dribsniai, kiaušiniai ir pieno produktai, pavyzdžiui, pienas, sūris ir jogurtas. Tiems, kurie nevartoja gyvūninės kilmės produktų, vitamino B12 taip pat dedama į kai kuriuos praturtintus maisto produktus, pavyzdžiui, pusryčių dribsnius.

Be to, vitamino B12 galima įsigyti geriamųjų papildų ir kitų formų, pavyzdžiui, injekcijų ar nosies purškalų, ypač skirtų trūkumui gydyti. Tai yra itin svarbu, nes yra ne viena grupė, kuri susiduria su didesne vitamino b-12 trūkumo rizika. Nors ne visose šalyse vitamino B12 trūkumas yra plačiai paplitęs, tam tikroms grupėms kyla didesnė rizika. Šioms grupėms priklauso:

• Vegetarai ir veganai, nes augaliniame maiste nėra vitamino B12.
• Vyresnio amžiaus suaugusieji, kurių gebėjimas pasisavinti vitaminą gali būti sumažėjęs.
• Žmonės, sergantys ligomis, turinčiomis įtakos maistinių medžiagų įsisavinimui.

Vitamino B-12 trūkumas gali būti laikomas ir rimta problema

Vitamino B12 trūkumas gali sukelti anemiją, nuovargį, raumenų silpnumą, virškinimo trakto sutrikimus, nervų pažeidimus ir nuotaikos sutrikimus. Keliuose tyrimuose nagrinėtas vitamino B12 vartojimas įvairiomis sveikatos priežiūros aplinkybėmis^[3]:

• Širdies ir kraujagyslių ligos: Anksčiau manyta, kad vitaminas B12 kartu su folio rūgštimi (B-9) ir vitaminu B-6, mažindamas homocisteino kiekį kraujyje, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligas. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šis derinys neturi reikšmingos įtakos širdies ir kraujagyslių ligų ar insulto rizikai.
• Demencija: Yra ryšys tarp vitamino B12 trūkumo ir demencijos, taip pat prastos pažinimo funkcijos. Tačiau neaišku, ar maisto papildai gali užkirsti kelią demencijai arba ją gydyti.
• Sportinis pajėgumas: Vitamino B12 trūkumo neturintiems asmenims nėra svarių įrodymų, kad maisto papildai gali padidinti energijos kiekį ar pagerinti sportinę veiklą.

Vitaminas B12 yra gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga bendrai sveikatai, ypač nervų sistemai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Nors jo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, jų galima išvengti vartojant maistą ir maisto papildus. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad papildų vartojimo nauda esant konkrečioms sveikatos būklėms ir siekiant pagerinti sportinius rezultatus nėra įtikinamai pagrįsta moksliniais tyrimais.

Kaip visada, patartina konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais ir gauti individualių patarimų dėl vitaminų vartojimo ir papildų. Vitaminas B12 yra labai svarbi organizmo maistinė medžiaga, atliekanti svarbų vaidmenį nervų veikloje ir raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje. Kai vitamino B12 kiekis organizme yra mažas, tai gali sukelti įvairių simptomų ir sveikatos problemų.

Tai dilgčiojimo pojūtis rankose ir kojose, sunkumai vaikštant, atminties praradimas, nuotaikos pokyčiai, pavyzdžiui, depresija ir dirglumas, jutimo sutrikimai, turintys įtakos kvapui, skoniui ar regėjimui, širdies plakimas, nuovargis, galvos skausmas, blyški oda, svorio kritimas ir glositas, kuriam būdingas skausmingas, lygus ir raudonas liežuvis.

Pavojus ir problemos su sveikata: vitamino trūkumas gydomas etapais

Vienas iš didelių pavojų sveikatai, kylančių dėl mažo vitamino B12 kiekio, yra megaloblastinės anemijos išsivystymas. Šiai būklei būdinga tai, kad raudonieji kraujo kūneliai yra didesni ir ovalo formos nei įprastai, todėl sutrinka jų gebėjimas efektyviai judėti iš kaulų čiulpų į kraują.

Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama vitamino B12 paros norma yra 2,4 mikrogramo (mcg). Nėščioms ar maitinančioms moterims ši rekomendacija šiek tiek padidėja - iki 2,6 mcg per parą, o kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus reikia tik 0,4 mcg per parą. Kadangi vitaminas B12 yra tirpus vandenyje, organizmas jį gali kaupti 2-5 metus, o perteklių išskirti su šlapimu.

Daugelis žmonių pakankamai vitamino B12 gauna su maistu, tačiau veganams ir vegetarams gali tekti rinktis praturtintus maisto produktus arba geriamuosius papildus, nes augalinės kilmės maisto produktuose nėra natūralaus vitamino B12. Tada reikalingas ir vitamino B12 trūkumo įsisavinimas ir gydymas.

Vitamino B12 įsisavinimas organizme yra dviejų etapų procesas. Iš pradžių skrandžio rūgštis atskiria B12 nuo prie jo prijungto baltymo, po to jis susijungia su skrandžio baltymu, vadinamu vidiniu faktoriumi, ir yra absorbuojamas klubinėje žarnoje. Maisto papildai kartais gali apeiti pirmąjį etapą, todėl kai kuriems žmonėms veiksmingesnė galimybė yra injekcijos.

Asmenims, kuriems trūksta vitamino B12, sveikatos priežiūros specialistai gali rekomenduoti injekcijas, Jungtinėse Amerikos Valstijose žinomas kaip hidroksikobalaminas, ypač jei vitamino B12 trūksta dėl sveikatos būklės, o ne dėl mitybos įpročių.

Vitaminas B-12 nėra toksiškas, bet turi ir šalutinį poveikį

Paprastai vitaminas B12 nelaikomas toksišku, net ir esant dideliam jo kiekiui. Tačiau vitamino B12 injekcijos gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, skausmą, patinimą injekcijos vietoje, pykinimą, galvos svaigimą ir galvos skausmą. Labai svarbu informuoti gydytoją apie bet kokį rimtą šalutinį poveikį, įskaitant širdies plakimą, po vitamino B12 injekcijos.

Vartojant vitaminą B12, svarbu žinoti apie galimą sąveiką su kitais vaistais ir maisto papildais:

• Aminosalicilo rūgštis: Šis vaistas, vartojamas virškinimo sutrikimams gydyti, gali trukdyti organizmui įsisavinti vitaminą B12.
• Kolchicinas: Šis priešuždegiminis vaistas, dažnai vartojamas nuo podagros, gali pabloginti vitamino B12 pasisavinimą.
• Metforminas: Metforminas, dažnai skiriamas nuo diabeto, gali sumažinti vitamino B12 absorbciją iš virškinimo sistemos.
• Protonų siurblio inhibitoriai: Vaistai, tokie kaip omeprazolas ir lansoprazolas, kurie vartojami skrandžio rūgščiai mažinti, taip pat gali sumažinti organizmo gebėjimą įsisavinti vitaminą B12.
• Vitamino C (askorbo rūgšties) papildai: Vitamino B12 derinimas su vitaminu C gali sumažinti vitamino B12 kiekį, kurį jūsų organizmas gali panaudoti. Kad to išvengtumėte, vitamino C papildus patariama vartoti praėjus bent dviem valandoms po vitamino B12 papildų vartojimo.

Mažas vitamino B12 kiekis taip pat gali turėti įtakos žarnyno judėjimui, sukeldamas tokius simptomus kaip viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Be to, trūkumas gali paveikti raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimą tiekti pakankamai deguonies į virškinamąjį traktą, todėl gali atsirasti virškinimo trakto negalavimų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas.

Vitaminas B12 atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant bendrą sveikatą, o jo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Norint palaikyti optimalią sveikatą, būtina suprasti, kaip svarbu vartoti pakankamai vitamino B12, atpažinti jo trūkumo simptomus, žinoti geriausius maisto šaltinius ir papildų variantus. Kaip visada, patartina konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais dėl individualių patarimų ir gydymo, ypač jei pasireiškia trūkumo simptomai ar šalutinis papildų poveikis.