<h2>Tyrimai signalizuoja, jog aktyvi sportinė veikla padeda lengviau persirgti koronavirusu</h2>
<p style="text-align: justify;">Šiandien niekam ne paslaptis, kad sveika mityba, pozityvumas ir sportas gali padėti mums jaustis laimingais, išvengti sezoninių negalavimų, o dažnai, ir gana rimtų susirgimų. Atrodo, jog ne išimtis yra ir koronavirusas. Paskutinieji tyrimai, atlikti Kalifornijos „Kaiser Permanente" medicinos centre rodo, jog asmenys, kurie yra pastoviai fiziškai aktyvūs, lengviau perserga COVID-19, mažesniai daliai jų prireikia hospitalizavimo, taip pat sumažėja sunkių ligos bei mirties atvejų.</p>
<p style="text-align: justify;">Tyrimo iniciatorius „Kaiser Permanente" centro gydytojas Robertas Sallis teigia, jog žmonės, kurie reguliariai sportuoja, turi didesnį šansą lengviau įveikti COVID-19, nei jokia fizine veika neužsiimantys[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Nors tyrimo rezultatai gali būti vertinami kaip visiškai logiški ir suprantami, tačiau prieštarauja Lietuvos valdžios įvestiems karantino ribojimams, kurie buvo visiškai uždraudę sporto klubų veiklą. Nors sporto klubai šalyje veiklą atnaujino nuo 2021-ųjų balandžio 26-osios, įvertinus teigiamą sporto įtaką asmenų sveikatai ir kovai su koronavirusu, galima manyti, kad tai pavėluotas sprendimas.</p>
<h2>Nesportuojantys susiduria su didesne rizika atsidurti ligoninėje</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Tyrimo metu dr. R. Sallis ir jo kolegos išanalizavo daugiau nei 48000 Pietų Kalifornijos gyventojų, kurių vidutinis yra apie 47-erius metus ir kuriems COVID-19 buvo diagnozuotas 2020-ųjų sausio – spalio mėnesiais, duomenis. Tyrimui reikalingus duomenis medikai rinko anonimiškai, o pacientų buvo klausiama, kiek dienų per savaitę jie užsiima fizine veikla[2].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Kaip skelbia „Health Day", iš tyrimui atrinktų gyventojų populiacijos, daugiau daugiau nei 6% reguliariai sportavo, apie 14% – visiškai nesportuojantys, o likę – užsiimantys fizine veikla nenuosekliai. Tyrėjai skelbia, kad beveik 9% visų tirtų asmenų buvo hospitalizuoti, šiek tiek daugiau nei 2% – atsidūrė reanimacijoje, o 1,6% mirė.</p>
<p class="p2" style="text-align: justify;">Tyrimas atskleidė, jog tie individai, kurie neužsiėmė jokia fizine veikla buvo hospitalizuoti dvigubai dažniau, net 1,7 karto dažniau pateko į reanimaciją ir beveik 2,5 karto dažniau mirė. Tuo tarpu, net nenuosekliai aktyviems pacientams sunkesnė COVID-19 rizika buvo mažesnė. </p>
<p class="p2"><img src="77_CDN_URL/images/gabin-vallet-j154nekpzlq-unsplash.jpg" alt="Sportas" /></p>
<p class="p2" style="text-align: justify;">„Health Day" praneša, jog viena iš tyrimą organizavusių gydytojų Deborah Rohm Young pažymėjo, jog ją nustebino tokia sporto reikšmė kovai su COVID-19.</p>
<blockquote>
<p class="p2" style="text-align: justify;">Net po to, kai į analizę įtraukėme tokius kintamuosius kaip nutukimas ir rūkymas, vis tiek matėme, kad fizinio aktyvumo stoka buvo faktorius, labiausiai susijęs su dažnesne hospitalizaciją, – teigė ji. </p>
</blockquote>
<p class="p2" style="text-align: justify;">„Kaiser Permanente" medicinos centro tyrimas pagrindžia ankstesnes mokslininkų teorijas, jog tai, kaip dažnai asmuo užsiima fizine veikla yra svarbiau nei kiti rizikos faktoriai, pavyzdžiui, antsvoris. Stebint ilgalaikį fizinį aktyvumą, o ne tik bendrą fizinį pasirengimą, galima daryti išvadą, jog reguliari sportinė veikla gali turėti didelį poveikį sveikatai.</p>
<h2>Siekiant išvengti rizikos nebūtina pradėti sportuoti profesionaliai</h2>
<p style="text-align: justify;">Nors Lietuvoje duris jau pravėrė daugelio išsiilgti sporto klubai, vis gi, tai nėra vienintelis būdas gerinti savo fizinę būklę. Pasiryžus sustiprinti imunitetą bei palaikyti fiziškai sveiką kūną, patariama aktyviai leisti laiką bent 150 minučių per savaitę. Tai nebūtinai reiškia sunkumų kilnojimą salėje, tokia veikla gali apimti ir bėgiojimą, vaikščiojimą, važiavimą dviračiu, plaukimą ar tiesiog darbą sode. </p>
<p style="text-align: justify;">Kaip teigia „Kaiser Permanente" medicinos centre atlikto tyrimo iniciatorius dr. R. Sallis, sveikatos receptas yra gana paprastas. „Penkias dienas per savaitę vaikščiokite bent po 30 minučių ir tai gali suteikti didžiulį apsauginį poveikį nuo COVID-19“[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, svarbu nepersistengti ir nepervargti. Nors sportas gali tapti puikia prevencine priemone prieš įvairias ligas, įskaitant ir koronavirusą, pasijutus blogai derėtų leisti kūnui pailsėti. Fizinis aktyvumas padeda užkirsti kelią kvėpavimo takų ligoms, tačiau tai nėra vaistas joms gydyti, todėl svarbu atsižvelgti į organizmo siunčiamus signalus[4]. </p>
