- Šiukšlių deginimo gamykla turėjo veikti be priekaištų
- Techniniai elektrinės duomenys duomenys
- Vilniečiai pirmą kartą susidūrė su tokia smarve
Šiukšlių deginimo gamykla turėjo veikti be priekaištų
Oficialiame jėgainės puslapyje nurodoma, kad ji galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos. Likęs šilumos poreikis būtų patenkinamas kitų nepriklausomų šilumos gamintojų bei šilumos tiekėjo.
Prognozuojama, kad svertinė šilumos gamybos kaina Vilniaus CŠT sistemoje 2020 m. galėtų būti apie 20 proc. mažesnė lyginant su 2013 m. Taip pat Vilniaus kogeneracinė jėgainė pagamintų apie 0,4 TWh elektros energijos, tiek pakaktų elektros energija aprūpinti 230 tūkst. namų ūkių. Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos, Europos investicijų banko ir nuosavomis lėšomis.[1]
Techniniai elektrinės duomenys duomenys
Visa jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia – apie 240 MW. Vilniaus kogeneracinė jėgainė suplanuota atsižvelgiant į šilumos poreikį sostinėje ir situaciją atliekų bei biokuro rinkoje. Ji galės užtikrinti penktadalį reikalingo poreikio šalčiausiu metu, ir apie 40 proc. visos Vilniui reikalingos šilumos per visus metus.
Renkantis būsimą įrangą teikiamas prioritetas aplinkosaugai – pasirenkami tie įrenginiai, kurie patys išmeta kuo mažiau teršalų, kad kuo mažesnis krūvis tektų dūmų valymo įrangai. Siekiant užtikrinti maksimalią aplinkos apsaugą, dūmų valymo įrenginiai kiekvienam jėgainės katilui bus atskiri.
Būsimos kogeneracinės jėgainės pagaminta šilumos energija bus tiekiama į Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklą, o pagaminta elektra – į elektros perdavimo tinklo operatoriaus LITGRID 110 kV tinklą.
Vietos pasirinkimo kriterijai:
Priimant sprendimą dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės vietos (Jočionių g. 13) buvo atsižvelgiama į techninius bei teisinius sklypo parametrus, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus, atstumą iki gyventojų, klientų bei kuro šaltinių.
Veikla planuojama šalia jau pastatytos komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos. Tai suteikia galimybę transportuoti reikalingą kurą mažais atstumais, įrengti specialius transporterius ir taip sumažinti automobilių transporto srautus į teritoriją bei minimizuoti atliekų tvarkymo kaštus.
Tinkamas prisijungimas prie inžinerinių tinklų: gamtinių dujų, elektros energijos tinklų, bei Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.
Pritaikyta susisiekimo infrastruktūra: yra geležinkelio atšaka, išvengiama tankiai apgyvendintų teritorijų.
Tinkami sprendiniai: teritorija nepatenka į saugomų ar NATURA 2000 tinklo teritorijų ribas, joje nėra kultūros paveldo vertybių. Energijos gamybos veikla leidžiama pagal Vilniaus miesto bendrojo ir šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius.
Arti vartotojai. Statyti tokią elektrinę šalia potencialių šilumos ir elektros vartotojų yra vienas iš esminių energijos panaudojimo efektyvumo kriterijų.
Vilniečiai pirmą kartą susidūrė su tokia smarve
Nors buvo žadama, kad jėgainė neterš aplinkos, netoli jos pasivaikščiojęs vilnietis Ramojus teigė, kad tokios smarvės, kuri sklinda nuo objekto, dar nėra jautęs gyvenime.
„Būna važiuoji pro laukus, kuriuose išbarstytas mėšlas ir nuo jų sklinda toks kvapas, kad, atrodytų, blogiau jau nebegali būti. Dabar jau žinau, kad gali. Užteko pasivaikščioti 10 minučių jėgainės apylinkėse ir drabužiai tiek prasmirdo, jog ir po poros valandų nosį riečia. O ten, šalia jos, smarvė buvo tokia, jog galvojau, kad tuoj susivemsiu“, - atviravo vyras.
Jis pasikalbėjo su netoliese veikiančių įmonių darbuotojais ir tie patikino, kad smarvė tapo neatsiejama jėgainės veiklos dalimi ir niekur iš čia nesitraukia.
„Manau, kad ten dirbantys žmonės gadinasi ne tik fizinę sveikatą. Sprendžiant iš jų pasakojimų, dėl nuolatinės smarvės atsiranda ir psichologinių problemų. O tiems, kas netiki, siūlau atvykti ir patiems pasivaikščioti jėgainės apylinkėse. Manau, tai būtų pati tikriausia išgyvenimo ekskursija, kurios „įspūdžiais“ dar ilgai atsiduotų tiek drabužiai, tiek ir kūnas“, - apibendrino Ramojus.
