- Vilniaus sprendimas atsisakyti grynųjų viešajame transporte diskriminuoja vyresnius žmones
- Žmonėms reikšmingas net ir vieno kilometro atstumas, bet savivaldybė nieko keisti neketina
- Fizinių bilietų kasų panoro atsisakyti ir Lietuvos geležinkeliai
- Lietuvoje gausu grynųjų mylėtojams nedraugiškų vietų
Vilniaus sprendimas atsisakyti grynųjų viešajame transporte diskriminuoja vyresnius žmones
Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos atsisakyti atsiskaitymo grynaisiais pinigais viešajame transporte sulaukė kritikos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatuoja, kad šis sprendimas diskriminuoja vyresnio amžiaus asmenis, kurie dėl įvairių priežasčių negali pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis. Tačiau panašių sprendimų Lietuvos įstaigose bei įmonėse gausu, tik šios tokio dėmesio nesulaukia.
Pagal naująją tvarką, norintys įsigyti bilietą Vilniaus autobusuose ar troleibusuose, turi naudoti programėles „m.Ticket“, „Trafi“ arba bekontaktę banko kortelę, kurią reikia prilieti prie komposterio. Tuo pasipiktinęs gyventojas kreipėsi į kontrolierius, teigdamas, kad šis pakeitimas nepalankus vyresniems žmonėms, kurie ne tik negali įsigyti išmaniųjų telefonų, bet ir nesugeba jų naudoti. Be to, skundžiamasi, kad nuolaidos pensininkams ir žmonėms su negalia nebėra prieinamos, nes lengvatiniai bilietai parduodami tik tam tikrose vietose[1].
Kontrolieriai, gavę šį skundą, kreipėsi į savivaldybės įmonę „Judu“, atsakingą už transportą. Įmonės atstovai paaiškino, kad atsisakymas priimti grynaisiais siekia supaprastinti vairuotojų darbą, didinti keleivių saugumą ir sumažinti administravimo kaštus. Be to, teigiama, kad grynaisiais buvo parduodama tik 5 proc. visų bilietų, o dauguma tokių pirkėjų buvo jaunesni nei 55 metų. Pasak „Judu“, dauguma vilniečių jau turi bekontaktes banko korteles, todėl šis atsiskaitymo būdas esą patogesnis.
Žmonėms reikšmingas net ir vieno kilometro atstumas, bet savivaldybė nieko keisti neketina
Savo ruožtu lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė suabejojo, ar kaip teigiama, atstumai tarp stotelių ir bilietų įsigijimo vietų sostinėje išties tokie nedideli.
„Akivaizdu, jog ir vieno kilometro atstumas yra pakankamai reikšmingas ir apribojantis galimybę naudotis viešojo transporto paslauga, ypač vyresniems žmonėms, turintiems sveikatos ar kitų su amžiumi siejamų problemų, taip pat ir nesinaudojantiems orientuotis padedančiais išmaniaisiais įrenginiais. Tikėtina, kad tokių viešojo transporto prieinamumą apribojančių vietų Vilniuje yra ir daugiau“, – teigė ji.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms skaitmeninės paslaugos vis dar sunkiai prieinamos. Daugelis jų tebeprisiriša prie grynųjų pinigų, kurie dažnai yra vienintelė atsiskaitymo priemonė. Taigi, kontrolieriai ragina savivaldybę užtikrinti galimybę įsigyti bilietus ir kitais būdais. Tačiau, nors savivaldybė gavo šias rekomendacijas, atstovai pranešė, kad neketina keisti nusistovėjusios tvarkos.
Fizinių bilietų kasų panoro atsisakyti ir Lietuvos geležinkeliai
Tuo tarpu kiek mažiau nei prieš metus Lietuvos geležinkeliai pranešė apie naujovę – bilietų pardavimo automatus, kurie pakeis fizines bilietų pardavimo kasas. Paskelbta, kad pradžioje numatyta įdiegti 33 bilietomatus 23-iose šalies stotyse, kurie leis keleiviams įsigyti bilietus be kasininko pagalbos[2].
„LTG Link“ atstovai tikino, kad darbuotojų dėl to atleisti neketinama, tačiau fizinių kasų ateitis priklausys nuo keleivių įpročių. Sprendimas dėl jų išsaugojimo ar uždarymo bus priimtas ateityje, atsižvelgiant į tai, kaip keleiviai naudosis naujaisiais aparatais.
2024-ųjų gegužės mėnesio duomenimis, fizinės kasos veikė 12 Lietuvos miestų, kur dirba apie 20 žmonių. Pereinamuoju laikotarpiu stotyse veiks tiek bilietomatai, tiek kasos, o keleiviams prireikus pagalbos, tikinama, kad tikrai bus darbuotojų, pasirengusių padėti.
Lietuvoje gausu grynųjų mylėtojams nedraugiškų vietų
Tačiau tai ne vienintelės vietos, kurios nėra draugiškos grynųjų pinigų mylėtojų atžvilgiu, įskaitant ir senjorus, ir parodo šiems vidurinį pirštą. Pakanka pažvelgti į renginių sektorių – štai sena, gera ir visų kauniečių bei miesto svečių mylima Žalgirio arena taip pat pripažįsta tik bankines korteles. Renginio metu norint čia įsigyti užkandžių ar gėrimų, grynųjų pinigų niekas iš jūsų čia nepriims.
Dalis restoranų taipogi pripažįsta tik atsiskaitymus bankine kortele, pabrėžiant tokio būdo patogumą, kai nebereikia tiek aptarnaujančio personalo ir viskas vyksta automatizuotai klientui nuo savo staliuko tiesiog nuskaičius QR kodą. Tokiu pat būdu siūloma palikti ir elektroninius arbatpinigius.
O štai visiškai grynaisiais pinigais atsiskaityti galima ir greito maisto pietų restoranų tinkle „iLunch“, kur lankytojai savo užsakymus pateikia ne konkrečiam žmogui, bet tiesiog įveda į sistemą, perbraukia bankinę kortelę ir štai, po 10-15 minučių jau rankose laiko savo garuojančius pietus.
Tik šios vietos neužkliuvo Lygių galimybių kontrolieriaus akiratin – tačiau po pirmojo žengto žingsnio belieka tikėtis tik antro. Bet ar išdrįs institucijos pačios sau šaudyti į kojas paneigdamos valstybės ketinamą įbrukti teiginį apie tai, kad grynieji pinigai – nebereikalingi?
