Vilkų Lietuvoje mažėja? Nepaisant naujų duomenų, medžioklės limitas padidintas

Vilkų medžioklės sezonas prasideda jau šiandien

Lietuvoje prasideda vilkų medžioklės sezonas, o medžiotojams šiemet leista sumedžioti net 318 plėšrūnų – daugiau nei pernai. Nors vilkų padaroma žala ūkininkams mažėja, už jų papjautus gyvulius kasmet vis dar išmokamos įspūdingos kompensacijos. Tuo metu mokslininkų duomenys atskleidžia kitą tendenciją – Lietuvoje nustatoma mažiau vilkų šeimų nei prieš kelerius metus. Kodėl tokiomis aplinkybėmis nuspręsta didinti medžioklės limitą?

Medžiotojams leista sumedžioti 318 vilkų

2026–2027 metų medžioklės sezonui nustatytas 318 vilkų sumedžiojimo limitas – 11 vilkų daugiau nei praėjusį sezoną.

2025–2026 metų sezonu buvo leidžiama sumedžioti 307 vilkus, tačiau faktiškai sumedžioti 275 plėšrūnai. Taigi visas nustatytas limitas nebuvo išnaudotas.

Pagal galiojančią tvarką vilkų medžioklė Lietuvoje prasideda spalio 15 dieną ir tęsiasi iki kovo 31-osios.

Vis dėlto sezonas gali baigtis ir anksčiau. Jeigu medžiotojai išnaudos nustatytą 318 vilkų limitą, šių plėšrūnų medžioklė bus nutraukta nelaukiant kovo pabaigos.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžia, kad sprendimas didinti limitą priimtas remiantis mokslininkų vertinimais ir siekiant išlaikyti palankią vilkų apsaugos būklę.

„Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje ir pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip, kad šios rūšies populiacijos apsauga vis dar išliktų saugiose ribose“, – teigia ministrė.

Mokslininkai suskaičiavo mažiausiai 85 vilkų šeimas

Sprendžiant, kiek vilkų galima sumedžioti, kasmet vertinama jų populiacijos būklė ir atliekami specialūs tyrimai.

Mokslininkai analizuoja sumedžiotų vilkų duomenis, žiemos metu sniege aptiktus pėdsakus ir visus metus registruojamus pranešimus apie pastebėtus plėšrūnus.

Remiantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atliktais tyrimais, 2025–2026 metų žiemą Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 85 vilkų šeimos.

Palyginimui, 2022–2023 metais buvo nustatyta ne mažiau kaip 91 vilkų šeima.

Taigi naujausi apskaitų duomenys rodo mažesnį nustatytą minimalų vilkų šeimų skaičių nei prieš trejus metus. Vis dėlto šie skaičiai nėra tikslus visų Lietuvoje gyvenančių vilkų įvertinimas, todėl vien pagal juos negalima nustatyti, kiek iš tikrųjų pasikeitė visa populiacija.

Mokslininkų surinkta informacija naudojama nustatant rekomenduojamą sumedžiojimo limitą, kad vilkų medžioklė nekeltų grėsmės ilgalaikiam rūšies išlikimui.

Už vilkų papjautus gyvulius – šimtatūkstantinės kompensacijos

Viena iš priežasčių, dėl kurių vilkų populiacijos valdymas sulaukia daug dėmesio, yra šių plėšrūnų daroma žala ūkininkams.

Vilkai puola ūkinius gyvūnus, o patirtus nuostolius valstybė kompensuoja pagal nustatytą tvarką.

Nors pastaraisiais metais išmokamų kompensacijų suma mažėja, ji vis dar išlieka reikšminga.

2025 metais už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 144 789 eurai.

Ankstesniais metais kompensacijoms buvo skiriamos dar didesnės sumos:

• 2024 metais – 224 tūkst. eurų;
• 2023 metais – 230 299 eurai;
• 2022 metais – 290 570 eurų.

Taigi per ketverius metus metinė kompensacijų suma sumažėjo beveik perpus – maždaug 146 tūkst. eurų.

Vis dėlto mažėjančios išmokos savaime nereiškia, kad vilkų keliama grėsmė ūkiniams gyvūnams išnyko.

Vilkai gamtoje atlieka ir svarbų vaidmenį

Nors vilkai dažniausiai aptariami dėl jų išpuolių prieš ūkinius gyvūnus, mokslininkai atkreipia dėmesį ir į šių plėšrūnų reikšmę gamtos ekosistemoms.

Moksliniuose darbuose nurodoma, kad gausesnės vilkų ir kitų didžiųjų plėšrūnų populiacijos gali turėti įtakos mažesnių plėšrūnų skaičiui.

Tyrimų duomenimis, tam tikromis sąlygomis vidutinio dydžio plėšrūnų, tokių kaip lapės ir mangutai, gali sumažėti maždaug keturis kartus.

Taip nutinka todėl, kad didieji plėšrūnai konkuruoja su mažesniais dėl maisto ir teritorijos.

Sumažėjus lapių bei mangutų skaičiui, gali susidaryti palankesnės sąlygos atsikurti kai kurioms jų medžiojamoms gyvūnų rūšims.

Tarp tokių gyvūnų minimi tetervinai, kiškiai ir kitos paukščių bei žinduolių rūšys.

Vilkai taip pat reguliuoja kanopinių žvėrių populiacijas. Jie neretai medžioja nusilpusius, sergančius ar kitaip pažeidžiamus gyvūnus.

Toks natūralios atrankos procesas gali prisidėti prie laukinių gyvūnų populiacijų būklės palaikymo.

Tačiau vilkų poveikis kitoms gyvūnų rūšims nėra vienareikšmis – jis priklauso nuo konkrečios ekosistemos, plėšrūnų ir jų grobio gausos bei kitų aplinkos sąlygų.

Sumedžiojus vilką – privalomas pranešimas

Siekiant kontroliuoti nustatyto limito naudojimą, medžiotojams taikoma privaloma sumedžiotų vilkų registravimo tvarka.

Pagal Medžioklės taisykles medžiotojai, naudojantys popierinius medžioklės lapus, apie sumedžiotą vilką per 24 valandas privalo pateikti informaciją į Biologinės įvairovės informacinę sistemą.

Elektroninius medžioklės lapus naudojantiems medžiotojams ši procedūra paprastesnė – į elektroninį lapą įvesti duomenys automatiškai realiuoju laiku perduodami į minėtą sistemą.

Tokiu būdu atsakingos institucijos gali stebėti, kiek vilkų jau sumedžiota, ir kontroliuoti, kad nebūtų viršytas nustatytas limitas.

Šį sezoną vilkų medžioklė Lietuvoje galės tęstis iki 2027 metų kovo 31 dienos, nebent 318 vilkų limitas bus išnaudotas anksčiau.