Kretingos savivaldybė nusprendė atsisakyti kamerų gatvėse
Skandalingas posūkis Kretingos rajone – savivaldybė 2024 m. nusprendė atsisakyti vaizdo stebėjimo kamerų viešose erdvėse. Mieste ir rajone, kur anksčiau vaizdas iš kamerų padėdavo fiksuoti pažeidimus ir palaikyti viešąją tvarką, dabar kontrolę perima tik specialistų patruliavimas. Pasak ataskaitos, tokių patikrinimų skaičius išaugo net 2,5 karto. Bet ar to pakaks?
Tuo metu Salantų bendruomenė neketina laukti, kol problema pati išsispręs – jie jau svarsto pažangesnes alternatyvas: nuo stacionarių kamerų iki skraidančių dronų ar net hibridinių sistemų. Gegužės pradžioje vykusiame susitikime su rajono meru paaiškėjo, kad bendruomenės gali pačios rinkti lėšas sistemų įrengimui, o savivaldybė pasirengusi padengti pusę išlaidų[1].
O štai Laikraščio Švyturio laikraštis apklausa parodė, kad net 94 proc. respondentų pasisako už vaizdo stebėjimą.
Kretingos savivaldybė nebestebės kameromis gatvių. Viorel Vașadi/Unsplash nuotrauka
Sostinės gatvėse dronai jau kurį laiką renka informaciją apie vairuotojus
2023 metais Vilnius žengė technologinį šuolį miesto planavime – infrastruktūros sprendimams pradėti naudoti dronai. Bepiločiai orlaiviai iš oro rinko duomenis apie automobilių, pėsčiųjų ir dviratininkų srautus. Ši informacija padėjo nustatyti problemines sankryžas, planuoti naujas pėsčiųjų perėjas, o kai kuriose gatvėse – net peržiūrėti eismo juostų paskirtį ir paversti jas parkavimo vietomis[2].
Dronai prisidėjo ne tik prie eismo gerinimo – jų pagalba taip pat stebėtos atliekų konteinerių aikštelės, fiksuoti netvarkingi taškai, analizuotas stogų ir pastatų būklės pokytis skirtingais sezonais. Naudojant 3D modelius ir termoviziją, buvo identifikuoti energetiniai nuostoliai, vandens sankaupos, net pavojingos apleistos teritorijos. Surinkti duomenys padėjo priimti greitus, tikslius sprendimus dėl miesto priežiūros ir investicijų.
Dronai veikė nepertraukiamai, automatizuotai keisdami baterijas, o duomenų analizę papildė dirbtinis intelektas. Šis metodas ne tik taupė resursus, bet ir ženkliai sumažino reakcijos laiką į įvairias miesto problemas. Dronų technologijos tapo svarbiu Vilniaus žingsniu link išmanesnio, tvaresnio ir efektyvesnio miesto valdymo.
Tokie gyventojų stebėjimo būdai Vilniuje – ne naujiena
Tokių stebėjimo sistemų įrengimas Vilniuje jau kainavo 300 tūkst. eurų, o baudos už šiukšlinimą gali siekti net 1,4 tūkst. eurų. Miesto valdžia teigė, kad kameros fiksuos netvarkingai elgiamus gyventojus – paliekamus didžiulius atliekų gabalus, kurie nėra tinkamai įdedami į konteinerius.
Įdomu, kad dronai taip pat atlieka svarbų vaidmenį: jie stebės konkrečias aikšteles ir stebės naujai atsiradusius objektus. Pažeidimus užfiksavę kontrolieriai galės imtis veiksmų, o dronai patys gyventojų neseka. Pavyzdžiui, per 2023 metus buvo užfiksuota 600 gyventojų, netinkamai tvarkiusių atliekas.
Vilnius jau turi daugiau nei 170 kamerų įvairiose vietose, o Klaipėdoje ir Panevėžyje stebėjimo įrenginiai jau tapo kasdienybe. Nors šios technologijos tikslas – užtikrinti viešąjį saugumą, kyla klausimų dėl privatumo ir teisinių apribojimų.