<h2>Pateikė ataskaitą apie padarytus „namų darbus“</h2>
<p>Lietuva, valdydama COVID-19 pandemiją, itin klusniai vykdė iš Europos Komisijos (EK) skriejančius nurodymus, tad Europos Sąjungos (ES) Taryba netruko įvertinti nuveiktų darbų – nusprendė skirti papildomą finansavimą, kad visos Komisijos nustatytos priemonės būtų įgyvendintos galutinai. Lietuvai kaip negrąžintina parama skirtas 2 224 195 119 eurų ES finansinis įnašas. Kadangi už gerą elgesį esame apdovanojami gausiu finansavimu, panašu, kad ir toliau šoksime pagal užsakovų „dūdelę“. Už skirtus pinigus bus gerinama švietimo, investicinė aplinka, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir sprendžiama daug kitų problemų.</p>
<p>Pasirodžius Tarybos verdiktui Lietuvai skirti daugiau pinigų, sutapimas ar ne, bet šalyje staiga atsirado jau ne tik koronaviruso, bet ir hepatito C grėsmės. Tad už papildomus europinius pinigus nuspręsta gyventojus nemokamai tirti ir dėl šios infekcijos.</p>
<p>Tuo tarpu internete straipsnių apie šią infekciją taip pat nestinga – ir kuo toliau, tuo jų daugiau. Ir štai dar vienas sutapimas – prasidėjus hepatito C vajui, staiga pasirodo ir informacija apie „išsigelbėjimo“ būdą nuo šios ligos – naują vaistą, kuriuo gali būti gydomas hepatitas C. Ir lyg tiek sutapimų būtų maža, atsiranda dar vienas – pasirodo, kad šio vaisto gamintojas kartu su bendrove „Pfizer“ bendradarbiauja kuriant didžiausią pasaulyje mokslinę naršyklę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ek-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kai kurioms gyventojų grupėms tyrimai bus atliekami nemokamai</h2>
<p>Nauja ES pinigų injekcija Lietuvą įkvėpė imtis veiksmų neatidėliojant. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jau pasirašė įsakymą dėl skatinamosios paslaugos hepatito C patikrai, kurią atliks šeimos gydytojai[2].</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad ši paslauga nemokamai bus prieinama gimusiems nuo 1945 m. iki 1994 m. bei tiems, kurie dėl savo ar artimųjų ligos patenka į rizikos grupę.</p>
</blockquote>
<p>Tokį siūlymą nemokamai tirti Lietuvos gyventojus dėl hepatito C dar pernai metų pavasarį pateikė Europos Parlamente dirbantis prof. Liudas Mažylis, inicijavęs Lietuvos europarlamentarų kreipimąsi į LR Seimą ir Vyriausybę dėl šio viruso tyrimų finansavimo.</p>
<p>Tokių tyrimų svarbą pabrėžė ir daugiau mokslininkų. Štai Lietuvos mokslų akademijos Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, prof. habil. dr. Limas Kupčinskas akcentavo, kad hepatitas C – itin klastingas virusas, apie kurio turėjimą nenutuokia net 2 iš 100 suaugusiųjų. O patys simptomai, pasak jo, gali atsirasti ligai gerokai pažengus ir jau atsiradus kepenų cirozei ar net vėžiui[2].</p>
<p>Tyrimai esą padės kovoti ne tik su hepatitu C, bet ir su kepenų vėžiu, mat 40 proc. Lietuvoje kasmet nustatomų kepenų vėžio atvejų yra susiję su hepatito C infekcija.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tyrimai-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Iš pelenų prisikėlęs hepatitas C stoja į COVID-19 gretas?</h2>
<p>Prisiminkime, kaip dar visai neseniai, prasidėjus COVID-19 psichozei, visais įmanomais žiniasklaidos šaltiniais nuo ryto iki vakaro buvo bandoma įteigti, koks tai gyvybei pavojingas virusas ir kaip nuo jo derėtų saugoti ne tik save, bet ir artimuosius. Dar po kiek laiko prasidėjo vakcinų nuo koronaviruso vajus – šis įsuko taip, kad žmogus negalėdavai nė akimirkai pagalvoti, kad gali nepaklusti „specialistų ir medikų“ rekomendacijoms ar juolab, netikėti mokslu. Nors dažnai būdavo, kad tokiais specialistais tapdavo žinomi nuomonės formuotojai, gydantys nebent savo sekėjus „Instagrame“… nuo sveiko proto.</p>
<p>Slopstant COVID-19 bumui, dabar jau į pirmąsias naujienų eiles stoja hepatitas C – toks pat pavojingas ir ne visada akivaizdus. Bet juk ir kalbant apie koronavirusą buvo sakoma, kad mes galime juo sirgti, bet apie tai nežinoti… </p>
<p>O kas buvo po tokių sakymų, prisiminti visai nesunku. Tuomet sekė milžiniško mąsto lėšų taškymas COVID-19 skiepų kampanijoms – tam, kad žmonės aktyviau skiepytųsi ir taip remtų gigantiškas farmacijos kompanijas. Skiepytis žmonės buvo kviečiami visaip – ir dalijant dovanas, ir piktuoju, ir nuolaidžiau kviečiant pasiskiepyti, kad būtų „raMiau“[3].</p>
<p>Trumpam atsitraukus koronavirusui, dabar ant visuomenės dėmesį prikaustančio pjedestalo stojo pavojinga hepatito C infekcija, reikalaujanti ypatingo susitelkimo. O svarbiausia, kad pasitinkanti jus su šūkiu: „Mums rūpi jūsų sveikata!“</p>
<p>Visgi, įdomu, kodėl anksčiau, COVID-19 pandemijos metu hepatito C infekcijai nebuvo skiriamas toks didelis dėmesys? O gal jo išvis nebuvo? Kodėl dabar taip staiga „teatro užsakovui“ parūpo išgelbėti gyventojus nuo klastingos ligos? O galbūt pasauliui būtinai reikia dar vienos pandemijos, kad farmacijos verslo varikliuko sraigteliai be perstojo suktųsi? O gal į šį verslą atėjo naujas žaidėjas, pasiruošęs ant kortų stalo mesti dar didesnius finansinius resursus?</p>
<h2>PSO jau skambina pavojaus varpais</h2>
<p>Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, lėtiniu hepatito C virusu pasaulyje jau serga 58 mln. žmonių, o per metus registruojama apie 1,5 mln. naujų užsikrėtimo atvejų. Apskaičiuota, kad šia infekcija užsikrėtę 3,2 mln. paauglių ir vaikų[6].</p>
<p>PSO duomenimis, nuo infekcijos per 2019 m. mirė maždaug 290 tūkst. žmonių, o dažniausia mirties priežastimi buvo infekcijos sukelta kepenų cirozė ir hepatocelulinė karcinoma (pirminis kepenų vėžys). Tad paaiškėjus tokiems skaičiams, PSO nusprendė imtis priemonių, nes, pasirodo, kad tik įpusėjus 2022-iesiems paaiškėjo, jog infekciją ne tik galima išgydyti, bet ir jos išvengti.</p>
<blockquote>
<p>„Skiriant antivirusinius vaistus galima išgydyti daugiau kaip 95 proc. hepatito C infekcija užsikrėtusių asmenų, visgi, jos diagnostika ir gydymas yra menkai prieinami, o šiuo metu nuo hepatito C nėra ir veiksmingos vakcinos“, – skelbiama PSO išplatintame pranešime[6].</p>
</blockquote>
<h2>Sieks, kad iki 2030-ųjų hepatitas C nebebūtų traktuojamas kaip visuomenei pavojinga infekcija</h2>
<p>Reaguojant į šios infekcijos sukeliamas grėsmes, PSO iki 2030-ųjų užsimojo įgyvendinti, kad hepatitas C nebebūtų traktuojamas kaip visuomenei pavojinga infekcija. </p>
<p>Skelbiama, kad 2022 m. gegužės mėn. įvykusi 75-oji Pasaulio sveikatos asamblėja atkreipė dėmesį į naują integruotų pasaulinių ŽIV, virusinių hepatitų ir lytiškai plintančių infekcijų sveikatos sektoriaus strategijų rinkinį 2022–2030 m. laikotarpiui, pagal kurį daugelis valstybių turėjo parengti savo kovos su hepatitu C planus.</p>
<p>Nurodoma, kad PSO, norėdama įgyvendinti šį tikslą iki 2030-ųjų, imasi šių darbų[6]:</p>
<ul>
<li>informacijos sklaidos didinimo, partnerystės skatinimo ir išteklių telkimo;</li>
<li>formuoja įrodymais pagrįstą politiką ir skelbia duomenis veiksmų ėmimuisi;</li>
<li>didina lygybę sveikatos srityje reaguojant į hepatitą C;</li>
<li>užkerta kelią infekcijos plitimui;</li>
<li>didina patikros, priežiūros ir gydymo paslaugų mastus.</li>
</ul>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hepatitas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sumažėjo sergančių hepatitu C?</h2>
<p>Pasirodžius šioms PSO gairėms ir Lietuvai paskelbus apie galimybę nemokamai išsitirti dėl hepatito C, jau visi dienraščiai mirga apie nemokamų tyrimų galimybes ir infekcijos daromą žalą. Peršasi mintis, kad galimai organizacija pasirūpino ir informacine sklaida žiniasklaidoje, ir galbūt užpirko straipsnių? Juk tikslas nebus pasiektas, jei nebus atliktas nustatytas kiekis tyrimų?</p>
<p>Baiminantis dėl hepatito C bangos (o kaip jos nebus, jei bus vykdomi masiniai tyrimai), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) paskelbia, kad tiriant donorų kraują, galima daryti išvadą, kad užsikrėtusiųjų hepatitu C – mažėja[8]. ULAC duomenimis, 2021 m. privalomai tiriant kraujo donorus dėl infekcijų serologinių žymenų, hepatitų B ir C žymenys buvo nustatyti 41 donorui, kai tuo tarpu užpernai – 48.</p>
<p>Tačiau ULAC pastebėjo, kad šalyje itin išaugo užsikrėtusiųjų sifiliu skaičius. Štai, 2021 m. buvo nustatyti 33 infekuoti donorai, o 2020-aisiais – 23.</p>
<blockquote>
<p>Analizuojant 2014–2020 m. laikotarpio kraujo donorų infekuotumo statistiką, buvo nustatyta, kad hepatito C atvejų sumažėjo 7,5 karto, o sifilio, ŽIV ir hepatito B – vidutiniškai 3,2 karto[8].</p>
</blockquote>
<p>Higienos instituto duomenimis, nuo kepenų cirozės ir fibrozės 2021 m. mirė 478 asmenys, 2020 m. – 480, o 2019 m. – 397[9]. Palyginimui, nuo kraujotakos sistemos ligų 2021 m. mirė 23 037 asmenys, užpernai – 22 940 asmenų ir 2019 m. – 20 901.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ziv.jpg" alt="" /></p>
<h2>Infekciją galima gydyti vaistais</h2>
<p>O štai kovoje su hepatitu C gali būti pasitelkiami ir gamintojo „AbbVie“ vaistai, pavadinimu „Maviret“. Kaip nurodo Europos vaistų agentūra (EVA), šis vaistas gali būti skiriamas suaugusiems ir vaikams nuo 3 metų amžiaus, sergantiems lėtiniu (ilgalaikiu) hepatitu C. Vaisto sudėtyje esą yra tokių veikliųjų medžiagų kaip glekapreviro ir pibrentasviro[11].</p>
<p>EVA skelbia, kad šis vaistas efektyviai kovoja prieš hepatito C virusą, o atlikti tyrimai parodė aukštą vaisto efektyvumą. </p>
<blockquote>
<p>„Įrodyta, kad „Maviret“ labai veiksmingai iš kraujo šalina hepatito C virusą, o ypatingai tiems pacientams, kurie anksčiau nebuvo gydyti ir neserga kepenų ciroze. Lyginant su kitais vaistais, „Maviret“ turi ir dar vieną pranašumą – jį galima vartoti be ribavirino ir nemažinant dozės pacientams, turintiems sunkių inkstų sutrikimų. Šalutinis poveikis taip pat nekelia didelio susirūpinimo“, – skelbiama EMA pranešime[11].</p>
</blockquote>
<p>Vaistą „Maviret“ jau patvirtino EVA, nusprendusi, kad jo teikiama nauda yra didesnė už galimas rizikas, todėl jį yra leidžiama vartoti ES. Vaistą galima įsigyti ir Lietuvoje – jis yra kompensuojamųjų vaistų sąraše.</p>
<h2>Paskelbta apie bendradarbiavimą su „Pfizer“</h2>
<p>Praėjusių metų liepos 8 d. buvo paskelbta apie vaistų gamintojo „Pfizer“ bendradarbiavimą su tokiais gamintojais kaip „AbbVie“ ir „Biogen Inc.“, ir didžiausios pasaulyje naršyklės, skirtos retų baltymų, koduojančių genetines atmainas, susijusių su žmogaus sveikata ir ligomis, sukūrimą[13].</p>
<p>Skelbiama, kad šių trijų gamintojų bendradarbiavimas leido pasiekti puikių rezultatų – bendrovės esą bendradarbiavo su Broad institutu, kuris apdorojo duomenis ir atliko pavienių atmainų ir genų asociacijų tyrimus su beveik 4 tūkst. Jungtinės Karalystės biobanko fenotipų, kad nustatytų sąsajas tarp atskirų genų ir jų atmainų. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Ši naršyklė suteiks galimybę mokslininkams iš viso pasaulio tyrinėti ir naudoti duomenis atitinkamose juos dominančiose srityse pagal Jungtinės Karalystės biobanko naudojimo sąlygas“, – skelbiama „Pfizer“ pranešime[13].</p>
</blockquote>
<p>Gamintojas „AbbVie“ skelbia, jog jo misija – daryti įtaką žmonių gyvenimui imunologijos, onkologijos, neurologijos, akių priežiūros, virusologijos, moterų sveikatos ir gastroenterologijos srityse.</p>
<p>JK biobankas yra didelės apimties biomedicinos duomenų bazė ir mokslinių tyrimų šaltinis, kuriame sukaupta pusės milijono JK dalyvių genetinė, gyvenimo būdo ir sveikatos informacija.</p>
<p>Taigi, kol kas klausimas, ar hepatitas C taps dar viena pasauline pandemija, lieka atviras.</p>
