„Via Baltica“ ruožas iki Lenkijos kainavo 206,3 mln. eurų – 19,2 mln. daugiau nei sutarta

Rekonstruotas 12 kilometrų „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos kainavo 206,3 mln. eurų su PVM. Pradinė sutarties vertė buvo 187,2 mln. eurų, tad galutinė suma yra 19,2 mln. eurų didesnė. Kaina augo dėl papildomų darbų: statytojai rado silpnesnį grunto pagrindą, nei numatė projektas, o dalį pakeitimų lėmė dangų suvedimas su Lenkijos keliu.

Kiek sutarta ir kiek sumokėta

Sutartį su rangovu „Kauno tiltais“ 2024 m. gegužę pasirašė valstybės įmonė „Via Lietuva“. Darbai baigti pernai spalį.

• pradinė sutarties vertė – 187,2 mln. eurų su PVM;
• vertė po papildomų darbų – 206,3 mln. eurų su PVM;
• skirtumas – 19,2 mln. eurų su PVM;
• „Via Lietuvos“ nurodytas padidėjimas be PVM – 16 mln. eurų.

Ar 16 ir 19,2 mln. eurų yra ta pati suma be PVM ir su juo, ar skirtingi skaičiavimai, oficialiai nepaaiškinta. Pagal sumų santykį tai greičiausiai tas pats padidėjimas, tačiau tai tik vertinimas.

Durpės, dumblas ir gitija po keliu

Didžiausią papildomų darbų kainos dalį sudarė silpno grunto pašalinimas. Šių darbų vertė – 7,9 mln. eurų. Tai maždaug dešimtadalis viso ruožo sutarties vertės.

„Via Lietuva“ 15min teigė, kad geologinė situacija pasirodė sudėtingesnė, nei buvo numatyta:

„Faktinės geologinės sąlygos objekto teritorijoje pasirodė ženkliai sudėtingesnės – aptikti papildomi silpni gruntai (durpės, dumblas, gitija), kurių pašalinimas buvo būtinas siekiant užtikrinti kelio konstrukcijos stabilumą, laikomųjų sluoksnių patikimumą ir projekto ilgaamžiškumą“

Gitija – tai į dumblą panaši organinė nuosėda. Tokio grunto negalima palikti po kelio sluoksniais, nes kelias galėtų sėsti ir irti.

Kodėl viršyta 10 proc., bet neprireikė naujo pirkimo

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad padidėjimas neviršijo sutartyje leistinos ribos. Įmonės pateiktas paaiškinimas:

„Sutarties vertė yra padidėjusi 16 mln. eurų (be PVM). Tai sudaro apie 10 proc. sutarties vertės. Pagal sudarytą rangos sutartį pakeitimai be papildomo viešojo pirkimo galimi iki 15 procentų“

Taigi iki 15 proc. ribos dar buvo likę atsargos. Įmonė taip pat teigia, kad procentais papildomų darbų nėra neįprastai daug:

„Nors papildomų darbų kiekis procentais nėra išsiskiriantis, tokia suma susidaro dėl išskirtinai didelės rangos darbų sutarties vertės“

Dėl dangų suvedimo su Lenkijos teritorija „Via Lietuva“ sakė:

„Papildomi darbai buvo būtini tinkamam ir kokybiškam darbų vykdymui rangos metu fiksavus faktinės situacijos neatitikimą su projektine dokumentacija, atsiradus papildomų sprendinių poreikiui, kurie buvo būtini sutarčiai vykdyti, pavyzdžiui, dangų suvedimui su Lenkijos teritorija“

Šie paaiškinimai remiasi „Via Lietuvos“ komentaru. Susisiekimo ministerijos ar rangovo komentaro šiame tekste nėra.

54 susitarimai ir 17 šiemet įregistruotų pakeitimų

Dėl papildomų darbų ir jų apimčių tikslinimo sudaryti 54 susitarimai. Šiemet įregistruota 17 sutarties keitimo dokumentų, paskutinis – rugsėjo 14 d. Kokie būtent darbai ir kokios sumos įrašytos į kiekvieną dokumentą, viešai paskelbtoje santraukoje neišvardyta. Sutarties pakeitimai viešinami ir juos gali tikrinti statybos dalyviai.

Neaišku ir kitas dalykas: vienur nurodoma, kad ruožas baigtas pernai spalį, kitur – 2025 m. pabaigoje. Ar liko nebaigtų darbų arba garantinių klausimų, kol kas nepaskelbta.

Ką tai sako apie kitus „Via Baltica“ darbus

Visas „Via Baltica“ kelias driekiasi apie 970 km, iš jų Lietuvoje – 269 km. Ar šis atvejis keis kitų atkarpų kainas, terminus ar biudžeto planus, iš turimų duomenų pasakyti negalima. Nėra ir informacijos, kad kuri nors kita atkarpa jau brangsta dėl panašių gruntų.

Sulyginti su paprastesniais projektais sunku. Pavyzdžiui, Pakruojo rajone daugiau nei 11 km kelio remontas kainuos 5,5 mln. eurų, tačiau tai remontas, o ne visa rekonstrukcija ir naujas pagrindas.

Vairuotojams svarbiausia, kad ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos jau baigtas. Kitas aiškesnis žingsnis būtų „Via Lietuvos“ ar Susisiekimo ministerijos paskelbta galutinė sutarties pakeitimų suvestinė.