- Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas pražudė per 2 000 žmonių
- Radiniai keičia istoriją, rašomą nuo Pompėjos atradimo – tačiau atsakymas nevienareikšmis
- Tyrėjai negali nustatyti radinių tapatybės
- Pompėjoje vis dar vyksta tyrimai
Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas pražudė per 2 000 žmonių
Kol mokslininkai žymisi pasaulietinio atgarsio sulaukusius atradimus, „Delfi“ žurnalistai, šmaikščiai tariant, yra pasiryžę visus juos apmokestinti. Nes euras prie euro – žiūrėk, ir Mersedesas „išeina“. Nepaisant to, jog istorija ir senieji įvykiai domina daugelį žmonių, ieškančių sąlyčio su tuo, kas esame, kai kas, regis, siekia uždėti raištį ant akių. Iš tiesų, nors šios žinios nėra naujos, „Delfi“ jas pateikia savo vardu ir prašo už iškastus DNR „atsimojuoti“ vienu kitu eurasiku...
Babytė visą gyvenimą kartojo: nemokamas sūris – tik pelėkautuose. Tačiau kai „Google“ vertėjo triūsas yra apsodinamas „Delfi’o“ gėlėmis, kyla sujudimas.
O mes, savo ruožtu, atskleisime paslaptį, kuri šiame portale tokia niekuomet nebuvo.
79 m. po Kr. pietų Italijoje išsiveržė aktyvi Somma-Vesuvijaus ugnikalnio sistema ir palaidojo nedidelį romėnų miestą Pompėją bei visus jo gyventojus. Pompėjos išsiveržimas viską padengė pelenų sluoksniu, išsaugojusiu daugybės kūnų liekanas. Dabar užsilikusi DNR, surinkta iš garsiųjų kūnų liekanų, keičia istoriją, kuri buvo rašoma nuo tų laikų, kai kadaise užmirštas miestas buvo iš naujo atrastas 1700-aisiais.
Beje, nors ilgą laiką buvo manoma, esą išsiveržimas įvyko rugpjūčio 24 d., naujausi tyrimai rodo, jog tikroji data galėjo būti spalio 24–25 d[1]. Nepaisant šių faktų, vos per kelias minutes milžiniškas pelenų ir dujų debesis pražudė maždaug 2 000 žmonių, dalį nukentėjusiųjų atkasus po daugiau nei tūkstančio metų.
Archeologai džiūgauja, jog suirusius kūnus išsaugojo pelenai, padedantys suprasti Pompėjos gyventojus, jų gyvenimo būdą bei kilmę[2]. Tai viena priežasčių, dėl ko jiems pavyko atkurti jų pavidalus.
Radiniai keičia istoriją, rašomą nuo Pompėjos atradimo – tačiau atsakymas nevienareikšmis
Tai, ką iki šiol atranda archeologai, keičia istoriją, kuri buvo rašoma nuo Pompėjos atradimo 1700-aisiais.
„Mums pavyko paimti keturių asmenų mėginius iš rastų auksinių apyrankių, kurios, kaip spėjama, priklausė dviem suaugusiems – galimai tėvui ir motinai, ir dviem jų vaikams“, – tąkart sakė Harvardo universiteto mokslininkė Alissa Mittnik. Pastaroji pridūrė, esą rasti žmonės yra šeima, vienam iš jos narių ant kelių laikant vaiką.
Laikui bėgant paaiškėjo, jog suaugęs žmogus, dėvintis auksinę apyrankę ir neva laikantis vaiką, interpretuotas kaip motina ir vaikas, buvo tarpusavyje nesusiję. Klaidingos teorijos buvo laikomasi ilgą laiką, kol nebuvo ištirtos skeletų liekanos.
„Tuomet nustatėme, kad iš tiesų visi keturi asmenys buvo vyriškos lyties. Tad daugiau negalėjome patvirtinti jokio jų genetinio ryšio“, – aiškino ji.
Naujausi tyrimų rezultatai iš tikrųjų paneigė ankstesnes prielaidas. Tai rodo, kad tradicinės interpretacijos, pagrįstos vien archeologiniais radiniais, gali būti klaidingos, jeigu nesiremiama papildomais moksliniais tyrimais.
Tyrėjai negali nustatyti radinių tapatybės
Tyrėjai negali nustatyti, kokie buvo atrastų asmenų tarpusavio ryšiai. Jiems kelia abejonių, dėl ko jie buvo rasti kartu, kodėl jie dėvėjo analogiškus papuošalus ir pan.
„Iki šiol buvusi teorija prarado savo vertę“, – aiškino A. Mittnik. „Naujausios išvados meta iššūkį tradicinėms lyčių ir giminystės prielaidoms“, – pridūrė Deividas Reichas – tyrimo bendraautorius iš Harvardo.
Vis dėlto, jų mirtį ir tai, kodėl minėti kūnai buvo rasti kartu, kaip manoma, galėjo lemti keli veiksniai.
„Įsivaizduoju, kad tarpusavyje nepažįstami žmonės gali susieiti baisiausių katastrofų metu tam, jog palaikytų ir suteiktų vieni kitiems drąsos sunkiausią valandą“, – pripažino A. Mittnik.
Surinkti duomenys taip pat atskleidė, kad Pompėjos gyventojai buvo ne tos pačios kilmės, tačiau didžiausią jų dalį sudarė imigrantai iš rytinės Viduržemio jūros regiono dalies. O tai rodo kosmopolitinį Romos imperijos pobūdį.
Pompėjoje vis dar vyksta tyrimai
Akivaizdu, jog norint suprasti Pompėjos praeitį, reikia atlikti daugiau analizių[3]. Tad tyrimai vietovėje yra tęsiami, mokslininkams naudojant skeletus ir kitas jų liekanas.
Mittnik skuba pažymėti, esą žmonės mėgsta manipuliuoti informacija. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko informacija, tam tikrais atvejais, yra netiksli. Kad taip daugiau neatsitiktų, nuo šiol pasitelkiami tyrimai imant DNR iš skeleto liekanų, sumaišytų su gipso liejiniais. Jie, kaip manoma, yra daug tikslesni. Apskritai, genetiniai duomenys leido įžvelgti Pompėjos gyventojų kilmę, atskleidė, kad Pompėjos gyventojai turėjo įvairią genomą.
„Naujausios išvados turi didelę reikšmę archeologinių duomenų aiškinimui ir senovės visuomenių supratimui“, – sakė A. Mittnik.
Tačiau aišku, jog norint visapusiškai suprasti praeitį, reikia taikyti daugiadisciplininį požiūrį, įskaitant genetinę analizę ir kitas priemones.