„Starlink“ Kryme buvo atjungtas
Ilono Masko (Elon Musk) nurodymu, 2022 metais palei Krymo pusiasalį veikusi „Starlink“ sistema buvo atjungta. Tai sutrukdė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų planuotą puolimą prieš Rusijos karinį jūrų laivyną. Remiantis CNN žinion pakliuvusiu verslininko biografijos fragmentu, jis taip nusprendė pasielgti baimindamasis, kad po šio išpuolio bus panaudoti branduoliniai ginklai. Knygą apie „Tesla“ ir „SpaceX“ savininką rašo Volteris Aizeksonas (Walter Isaacson), taip pat parašęs Styvo Džobso (Steve Jobs) ir Henrio Kisindžerio (Henry Kissinger) biografijas.
„Praėjusiais metais I. Maskas nurodė savo inžinieriams slapta atjungti palydovinį „Starlink“ internetą Krymo pusiasalio pakrantėje, kad užkirstų kelią slaptai ukrainiečių atakai prieš Rusijos karines jūrų pajėgas“, – teigiama netrukus parduotuvių lentynose turinčioje pasirodyti knygoje. [1]
V. Aizeksono teigimu, I. Maskas nerimavo dėl to, kad po ukrainiečių surengto „mini Perl Harboro“ Maskva šiems gali smogti branduoliniu ginklu. Tokios mintis, pasak rašytojo, verslininkui kilo po pokalbių su aukštais rusų karininkais.
Biografijos fragmente teigiama, kad atjungus „Starlink“ ukrainiečių ataka išsikvėpė: prie rusų laivų priartėję povandeniai ukrainiečių dronai su sprogmenimis prarado ryšį su vadaviete, todėl nebegalėjo niekam pakenkti. Galiausiai jie buvo išmesti į krantą.
Praėjusių metų rugsėjį „RIA Novosti“ informavo apie tai, kad netoli Sevastopolio Soldatskij pliažo buvo rastas ir sunaikintas plaukiojantis bepilotis. [2]
Kam buvo kuriama garsioji „Starlink“ sistema?
Duodamas interviu knygos autoriui, I. Maskas priminė, kad palydovinio interneto sistemą „Starlink“ jis kūrė ne tam, kad ji būtų naudojama kare: „Starlink“ nebuvo skirtas karui. Jis buvo sugalvotas tam, kad žmonės galėtų žiūrėti „Netflix“, atsipalaiduoti, naudotis internetu mokykloje ir dirbti taikius, gerus darbus, o ne naudotų jį dronų atakoms“.
Vasarį verslininkas dabar jau jam priklausančiame socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“) rašė, kad neleis, jog konfliktas Ukrainoje, panaudojus „Starlink“ palydovus, peraugtų į trečiąjį pasaulinį karą. Tuomet I. Maskas pabrėžė, jog palydovų tinklas yra komunikacinis pagrindas, kuris fronte naudojamas todėl, jog ten praktiškai nėra kitų prisijungimo prie interneto galimybių.
„Mes žinome, kad kariškiai ją naudoja ryšiams ir tai yra normalu. Tačiau mes niekada nenorėjome, kad ji būtų panaudota puolimui“, – patikslino „SpaceX“ prezidentė ir pagrindinė operacijų direktorė Gvina Šotvel (Gwynne Shotwell). [3]
Į I. Masko atviravimus netruko sureaguoti ir Rusija. Šios šalies Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas tame pačiame „Twitter“ parašė, kad I. Maskas yra paskutinis adekvatus žmogus Šiaurės Amerikoje: „Jeigu tai, ką savo knygoje rašo V. Aizeksonas yra tiesa, tai, tikėtina, kad I. Maskas – paskutinis sveikos nuovokos nepraradęs žmogus Šiaurės Amerikoje. Arba, lyčiai neutralioje Amerikoje jis yra paskutinis, kuris dar turi kiaušus.“ [4]
Pirmasis „Starlink“ palydovas į Žemės orbitą buvo paleistas 2019 metais. Dabar jų kosmose apie 4,5 tūkst. arba maždaug pusė visų ten veikiančių palydovų. Jų siunčiamus signalus Žemėje priima maršrutizatorių turintis terminalas. „Starlink“ užtikrina, kad internetas veiktų kovos veiksmų zonose, nelaimių vietose, atokiuose regionuose. Šių palydovų tinklą naudoja JAV, Kanada, Europa, Australija bei kai kurios Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys.
Kiek „Starlink“ terminalų vis dar turi Kijevas
Po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos invazijos, „Space X“ Kijevui atvėrė priėjimą prie 24 tūkst. „Starlink“ stotelių. 2022 metų rudenį I. Maskas teigė, kad jo įmonės nebegali toliau finansuoti Ukrainai perduotų terminalų veikimo, tačiau netrukus jis pakeitė savo nuomonę ir patikino, jog toliau rems Ukrainą finansiškai. Tai įsiutino G. Šotvel, kuri pareiškė, kad spaudimui socialiniuose tinkluose ir Pentagone pasidavęs I. Maskas paliko įmonę be 145 mln. JAV dolerių, kuriuos kariškiai jau buvo pasirengę sumokėti.
Praėjus metams Kijevas tikėjosi savo žinion gauti dar 10 tūkst. stotelių. 2023 m. balandį, pasak Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro Michailo Fiodorovo, Kijevo žinioje buvo 42 tūkst. veikiantys „Starlink“ terminalai.
Beje, informacija apie tai, jog „Starlink“ palydovų signalus užblokavęs I. Maskas sutrukdė Ukrainos karių atakai, nėra nauja. Apie tai dar liepos pabaigoje, remdamasis savo šaltiniais, rašė „The New York Times“.
I.Maskas netgi aptarė galimą Ukrainos atjungimą nuo „Starlink“ su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Džeiku Salivanu (Jake Sullivan) ir Jungtinio štabų vadų komiteto viršininku generolo Marku Miliu (Mark Milley). Birželio pradžioje agentūra „Bloombger“ pranešė, kad „SpaceX“ ir Pentagonas pasirašė sutartį dėl tolesnio „Starlink“ terminalų Ukrainai tiekimo. Sutarties detalės paviešintos nebuvo. [5]
I.Maskas sureagavo į pasirodžiusią informaciją
Netrukus po to, kai buvo paskelbta, kad I. Maskas 2022 metais sabotavo ukrainiečių ataką, į šią žinią sureagavo ir pats verslininkas. Jis pareiškė, kad ties Krymo pakrante buvusių palydovų jis neatjungė , o tiesiog ignoravo Ukrainos prašymą juos ten aktyvuoti. [6]
