Verslai jungiasi į kovą prieš žmonių skirstymą – juk yra priemonių to išvengti

Ekonomika, Nuomonės, Šiandien, VerslasEvelina Aukštakalnytė
Ribojimai verslams
Nenorintys taikyti galimybių pasų klientams iki rugsėjo 13 d. verslai gali rinktis taikyti nustatytus ribojimus. Pillės Kirsi/Pexels nuotrauka.

<h2>Ne visi verslai priima tik su galimybių pasais – laikantis ribojimų kviečiami visi</h2>
<p>Artėjant rugsėjo 13 dienai ir nuo jos įsigaliosiantiems naujiems ribojimams žmonėms, neturintiems galimybių pasų, verslas ieško įvairiausių sprendimų. Žinoma, galimybių paso įvedimas bent jau laikinai „garantuotų“ išlikimą – juk nebereikėtų užsidaryti ar paisyti ribojimų klientų srautams. Šiuo atveju tai – pats paprasčiausias sprendimas neapriboti savo veiklos. </p>
<p>Tačiau yra ir kita medalio pusė – galbūt verslas tokiu sprendimu praras dalį klientų, kurie neturės galimybių pasų arba juos galės turėti, bet iš solidarumo neliečiamoms žmogaus teisėms ir laisvėms, jais nesinaudos. Vieni mėgina tam pasiruošti skelbdami įvairiausias akcijas ir iš anksto „prisirišdami“ klientą, o kiti – ieškodami galimybių išvengti klientų grupavimo.</p>
<p>Šeimos restoranas „Mažoji Prūsija“ taip pat pareiškė priimsiantis visus bei pateikė būdus kaip tą galima padaryti. Vyriausybė esą yra pateikusi reikalavimus veikloms iki rugsėjo 13 dienos, kurių laikantis galima galimybių pasų ir netaikyti.</p>
<blockquote>Mes ne prieš vakcinas, mes prieš tiesioginę, ar netiesioginę prievartą ir žmonių skirstymą, – pažymėjo restoranas.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mazoji-prusija.jpg" alt="Restoranas „Mažoji Prūsija“" /></p>
<p>Tiesa, neturintys galimybių pasų, viešojo maitinimo įstaigose prie vieno staliuko galės sėdėti tik po du uždarose erdvėse arba iki penkių atvirose erdvėse. Tokios taisyklės negalioja šeimos nariams ar žmonėms iš vieno namų ūkio. Žinoma, tokie asmenys turi dėvėti ir apsaugines veido kaukes, jei nesėdi prie stalų bei laikytis 2 metrų atstumo nuo kitų lankytojų.[1]</p>
<p>Tarp draudimų ir negalėjimas naudotis savitarnos punktais maitinimo įstaigose. Tai reiškia, kad galimybių paso neturintis asmuo negali pats įsidėti maisto. Tokie ribojimai galioja ir gaunant kontaktines paslaugas – jose dar privalomi žymėti atstumai, jei susidaro eilė, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministerija.</p>
<h2>Galimybių pasams akivaizdžiai dar nepasiruošta, piktinamasi didžiulėmis eilėmis</h2>
<p>Žmonės jau piktinasi, jog turi laukti didžiulėse eilėse, kad gautų galimybių pasą, o kai kurie, pralaukę jo tiek laiko taip ir negavo, pranešė „LNK žinios“. Didžiausias žmonių antplūdis užfiksuotas savivaldybėse bei seniūnijose, o „Registrų centro“ darbuotojai iš viso aplankė penkias seniūnijas. Deja, net ir pralaukus eilėje pasų sulaukė ne visi.</p>
<p>Įdomiausia tai, jog kiek anksčiau buvo atlikta apklausa, kurioje buvo nurodoma, jog galimybių pasais labiau linkę naudotis aukštesnes pajamas gaunantys ir labiau išsilavinę asmenys. Tačiau ar tai išties teisinga informacija, jei dalis iš eilėje laukusių asmenų net nežinojo, kam jiems tas galimybių pasas yra reikalingas.</p>
<p>Kita apklaustųjų dalis esą teigė, jog galimybių pasas jiems reikalingas tam, kad galėtų užsienyje aplankyti savo artimuosius arba tam, kad galėtų parodyti prie parduotuvių budintiems apsauginiams. Viena moteris net atsakė nežinanti, kodėl išvis atėjo į eilę, paprašė pasiteirauti kitų.[3]</p>
<p>Žmonės taip pasidavė masinei baimei, kad galimybių pasais esą aprūpina net prie lovų prikaustytus artimuosius. Iš reportažo buvo akivaizdu, kad pagrindiniai susirinkusieji – vyresnio amžiaus asmenys. Žmonės teigė galimybių paso atvykę atsiimti net ir dėl to, kad galėtų nuvykti į kapus.</p>
<p>Vis dėlto, Alytaus miesto meras Algirdas Vrubliauskas nuogąstavo, kad žmonės, atsiėmę galimybių pasą gali turėti per didelių lūkesčių, mat ne visiems galbūt jis „taip stipriai ir reikalingas“:[3]</p>
<blockquote>Kartu ir šiek tiek neramina, kad ko nors nesugalvotų, kad gavus galimybių pasą, vos ne parduotuvėje dykai gausi dešros arba kokių kruopų, – baiminosi A. Vrubliauskas.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eile.jpg" alt="Eilės prie galimybių pasų" /></p>
<h2>Lietuvos teisininkų draugija: draudimai pažeidė konstitucines žmogaus teises</h2>
<p>Dar kovo mėnesio pradžioje Lietuvos teisininkų draugija (LTD) Prezidentui, Seimo Pirmininkei bei Ministrei Pirmininkei pateikė kreipimąsi dėl „Konstitucinių žmogaus teisių ribojimo“. Dar tuomet buvo teigiama, kad Vyriausybė, taikydama apribojimus privalo įstatymuose numatyti jų laikinumą, o taikant žmogaus teisių ribojimus – juos taikyti teisėtai ir proporcingai norimam pasiekti tikslui.[5]</p>
<p>Savo kreipimesi LTD nurodė kelis aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti. Visų pirma – įstatymuose privalo būti įtvirtintas specialių teisinių režimų laikinumas. Esą pagal Konstitucijos 144 straipsnį yra nurodoma, jog privalu numatyti konkretų ribojimų laiko terminą.</p>
<p>Taip pat buvo pabrėžiama, kad pagal Konstituciją neleidžiama visiškai uždrausti konstitucinių žmogaus teisių realizavimo. Pranešime teigiama, kad net ir esant ekstremaliajai padėčiai šalyje, nėra numatoma galimybė visiškai uždrausti žmogaus teisių ir jų realizavimo. </p>
<p>LTD taip pat pažymėjo, kad ekstremaliosios situacijos metu Vyriausybė jau pažeidė kai kurias žmogaus konstitucines teises ir laisves:[5]</p>
<ul>
<li>Susirinkimų laisvę (36 str.)</li>
<li>Teisę į darbą ir verslą nemažam ūkio segmentui (48 str.)</li>
<li>Teisę į sveikatą, kai nenurodytam laikui atidedamos kai kurios medicinos paslaugos (53 str.)</li>
<li>Judėjimo laisvę toje pačioje ar skirtingose savivaldybėse (32 str.)</li>
<li>Pažeistas ir 21 str., kuriuo ginamas žmogaus orumas bei vaikų pareiga globoti savo tėvus senatvėje (38 str.), kai ši pareiga būtų vykdoma negalinčių savimi tinkamai pasirūpinti tėvų atžvilgiu net atlikus viruso testą ar pasiskiepijus</li>
</ul>
<p>Teisininkų draugija pabrėžė, kad ribojimai gali būti įvesti tik laikantis teisėtumo reikalavimo. Kitaip tariant, dalis antrojo karantino metu buvusių ribojimų išvis nebuvo paskelbti Teisės aktų registre, dėl ko galima daryti prielaidas, jog buvo atlikti su teisine valstybe susijusių konstitucinių principų pažeidimai.</p>
<p>Vis dėlto, panašu, kad į minėtus prašymus atsižvelgta nebuvo, o konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės tapo ne priesaika, o kilimėliu kai kurių politikų kojoms nusivalyti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ribojimai-3.jpg" alt="Ribojimų teisėtumas" /></p>