<h2>Kaistanti politinė atmosfera Europoje</h2>
<p>Senajame žemyne įtampa ir toliau nemažėja. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tęsiasi. Į skirtingas barikadų puses padalintos Vakarų valstybės ir Rusiją remiančios šalys taip pat susiduria su savais iššūkiais.</p>
<p>Europos Sąjungos (ES) valstybės siekia pasiekti bendrą nutarimą dėl rusiškos naftos produktų embargo, tačiau vienybės trūkumas ryškėja su kiekviena diena.</p>
<p>Kai kurios nuo rusiškų naftos produktų itin priklausančios valstybės, pavyzdžiui Vengrija, teigia kategoriškai nepritarianti rusiškos naftos draudimui.</p>
<p>Papildomus iššūkius kelia ir Vengrijos premjero kritiška pozicija ES atžvilgiu[1] bei draugiški santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.</p>
<p>Tuo tarpu Suomijai ir Švedijai svarstant žengti istorinį žingsnį ir tapti NATO narėmis, tokiai Aljanso plėtrai nepritaria Turkija[2].</p>
<p>Į galimą NATO plėtrą reaguoja ir Rusija, kurios žiniasklaida bei politikai nevengia pasitelkti grasinimų apie branduolinio ginklo dislokavimą NATO pasienyje ar net galimą jo panaudojimą[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ervin-lukacs-smyqb3i9bna-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vengrijos kova prieš Vakarus</h2>
<p>Balandžio mėnesį didele balsų persvara parlamento rinkimus laimėjęs Viktoras Orbanas gegužės 16-ąją buvo oficialiai prisaikdintas vyriausybės vadovu[4]. Tai jau penktoji politiko kadencija šiame poste.</p>
<p>Šis įvykis sutapo su Vengrijos bei kitų bendrijos narių derybomis su ES pareigūnais siekiant susitarti dėl energetikos sektoriaus sankcijų Rusijai.</p>
<p>Vengrija nesutinka su ES siūlomu rusiškos naftos draudimu ir siekia išlygų. Tokia pozicija negali stebinti, nes V. Orbanas palaiko glaudžius ryšius su Rusija, o Vengrija remiasi rusiškos naftos produktų importu.</p>
<blockquote>
<p>Vis dėlto, V. Orbanas patikino, kad Vengrija neblokuos ES sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, jei jos nekels pavojaus Vengrijos energetiniam saugumui[5].</p>
</blockquote>
<p>Prieštaringai vertinamas V. Orbanas savo prisaikdinimo ceremonijoje sulaukė ir parlamento akibrokšto.</p>
<p>Prieš jo kandidatūrą Vengrijos parlamente balsavo 27 parlamentarai, o viena opozicinė partija tiesiog paliko salę pareiškusi, kad naujoji vyriausybė yra neteisėta.</p>
<p>Tačiau Vengrijos įstatymų leidėjams su V. Orbano pozicija ir kartais neįprastomis įžvalgomis teks išmokti susigyventi dar bent vieną kadenciją. Premjeras jau duodamas priesaiką nevengė pažerti kontraversiškų nuomonių.</p>
<p>Politikas teigė, kad Briuselio veiksmai yra „savižudiški". Jis ragina gerbti ES šalių narių suverenitetą ir teigia, kad „auga kultūrinis susvetimėjimas tarp vakarinės Europos dalies ir Vengrijos“:</p>
<blockquote>
<p>„Taip yra todėl, kad tikime Europos krikščioniškosios civilizacijos pamatais ir valstybe, kurių atsisako Briuselis.“</p>
</blockquote>
<p>V. Orbano teigimu, „lyčių beprotybė“ ir „didžioji Europos populiacijos pakeitimo programa“ yra „savižudiški eksperimentai“[6].</p>
<p>Vengrijos premjero teiginiai susiję ir su kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teorija, esą baltieji europiečiai sąmoningai pakeičiami ne baltaisiais imigrantais.</p>
<blockquote>
<p>V. Orbanas įspėjo, kad ateinantis dešimtmetis Europoje bus pavojų, nežinios ir karo era.</p>
</blockquote>
<p>Paskutiniais metais Vengrija dažnai susiremia su ES dėl tokių klausimų kaip ES įstatymai, migracija, LGBTQ teisės.</p>
<p>Dalis premjero kritikų teigia, kad V. Orbanas siekia išvesti Vengriją iš ES, tačiau pats parlamento vadovas duodamas priesaiką patikino, kad jo šalis yra suinteresuota ateinantį dešimtmetį likti ES nare.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/meg-jerrard-jnlp1kus3ks-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Turkija prieštarauja Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie NATO</h2>
<p>Savitu iššūkiu Vakarams ir NATO gali tapti ir Turkija. Savaitgalį Šiaurės Europos šalys Švedija ir Suomija paskelbė apie istorinį žingsnį. Ilgai neutraliomis buvusios valstybės planuoja teikti paraišką tapti NATO narėmis.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau jei kitos NATO narės suskubo sveikinti tokį sprendimą, Turkija paskelbė, kad šalis nepritaria Aljanso plėtrai į šias šalis.</p>
</blockquote>
<p>Dar praėjusią savaitę Turkija paskelbė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO vertintų neigiamai. Turkijos lyderis Tayyipas Erdoganas teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Neturime teigiamos nuomonės. Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroristinėms organizacijoms[7]."</p>
</blockquote>
<p>Turkijos lyderis tuo pačiu metu priminė ir ankstesnę šalies klaidą: 1952 m. Turkija pritarė Graikijos narystei NATO[8]. T. Erdoganas teigia, jog Turkija nenori antrą kartą suklysti šiuo klausimu.</p>
<p>Pirmadienį Turkijos lyderis vėl pakartojo prieštaraujantis Švedijos ir Suomijos narystei NATO. Jis pažėrė kritikos šioms šalims dėl to, kad jos neužima aiškios pozicijos dėl teroristinių organizacijų.</p>
<blockquote>
<p>„Nė viena iš šių šalių neturi aiškaus ir atviro požiūrio į teroristines organizacijas. Kaip galime jomis pasitikėti?"</p>
</blockquote>
<p>Toks Turkijos pareiškimas dėl Suomijos bei Švedijos kai kuriuos galėjo nustebinti, juolab, kad istoriškai Turkija palaiko gerus santykius su Suomija.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau su Švedija būta tam tikrų nesutarimų. Švedija rėmė PKK Sirijos padalinį YPG ir prieštaravo Turkijos tarpvalstybinėms operacijoms prieš šią teroristinę grupuotę Sirijos šiaurėje.</p>
</blockquote>
<p>NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia tikintis, jog pavyks atsakyti į Turkijos išreikštą susirūpinimą taip, kad nebūtų vilkinama Švedijos bei Suomijos narystė ar stojimo procesas.</p>
<p>Ankara Ukrainos krizėje laikėsi neutralios pozicijos ir ėmėsi tarpininkės vaidmens, palaikydama atvirus ryšius tiek su Ukraina, tiek su Rusija. Abi šios šalys yra artimos Turkijos sąjungininkės.</p>
<p>Įdomu, kad Turkijos valdžios pozicija karo atžvilgiu sutampa su visuomenės nuomonėmis.</p>
<blockquote>
<p>Tyrimų bendrovės „Aksoy Research“ atlikta apklausa rodo, kad beveik 80 % turkų tiki, jog jų šalis turėtų išlikti neutrali Rusijos ir Ukrainos kare[9].</p>
</blockquote>
<p>Be to, didžioji dauguma įsitikinusi, kad įsitraukimo atveju Turkija galiausiai patirtų „neigiamų" konflikto pasekmių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/marek-studzinski-r-kzs-y11n4-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusijos pozicija nesikeičia</h2>
<p>Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin sekmadienį pareiškė, kad šalis oficialiai sieks prisijungti prie Aljanso. Tuo tarpu Švedija taip pat pranešė apie savo planus teikti paraišką dėl narystės NATO: tam pritarė šalies valdančioji partija, socialdemokratai[10].</p>
<p>Abiejų šių šalių pakitusi pozicija dėl narystės Aljanse teigiamai sutikta daugelyje Vakarų visuomenių ir politikų gretose. Tačiau pokyčius atidžiai seka bei stebi ir Rusija.</p>
<blockquote>
<p>Rusija iš karto sureagavo į Suomijos bei Švedijos pareiškimus dėl narystės Aljanse ir nevengė pateikti grasinimų.</p>
</blockquote>
<p>Pirmadienį Rusija įspėjo, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO yra klaida, o Maskva dėl tokio žingsnio tikrai imsis priemonių[11]. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Tai dar viena rimta klaida, turinti toli siekiančių pasekmių. Bendros karinės įtampos lygis išaugs."</p>
</blockquote>
<p>Suomijos ir Švedijos sprendimas papiktino ir Rusijos žiniasklaidą. Rusijos televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas, dviejų Kremliui priklausančių žiniasklaidos grupių vadovas, per valstybinę televiziją pareiškė, kad Rusija neturėtų kito pasirinkimo kaip tik panaudoti branduolinius ginklus prieš NATO, jei Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą[12].</p>
<blockquote>
<p>Jis teigė, kad tik taip Rusija galėtų neutralizuoti disbalansą ir naują grėsmę: dislokuodama taktinius branduolinius ginklus.</p>
</blockquote>
<p>Pats Rusijos prezidentas V. Putinas, kalbėdamas su Eurazijos Sąjungos valstybių narių vadovais teigė, kad JAV agresyviai naudojasi NATO plėtra, tačiau pažymėjo, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie Aljanso nekelia tiesioginės grėsmės jo šaliai[13].</p>
