Vengrijos vyriausybė pozicijos nekeis ir nieko neduos
Vengrija neplanuoja peržiūrėti savo planų ir pradėti dalintis su Kijevu turima ginkluote.
Šalies Vyriausybė nuo pat pirmos karo Ukrainoje minutės užėmė aiškią poziciją, kuri nesikeitė ir nesikeičia: Vengrija nenori būti įtraukta į konfliktą nei darbais, nei žodžiais. Užuot tiekę ginklus kuriai nors iš pusių, vengrai ragina tuojau pat nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų, į kurias būtų įtrauktos visos suinteresuotos pusės, stalo.
Tokia Budapešto pozicija jau seniai kliūna Vakarų partneriams, kurie didina spaudimą Viktoro Orbano (Viktor Orban) Vyriausybei bet kuria palankia proga ar bet kokiu pretekstu, įskaitant ir jo siekį bendradarbiauti su Maskva.
Vengrijos sprendimas ne tik netiekti ukrainiečiams ginklų, bet ir neleisti jų tranzitu gabenti per šalies teritoriją Vakaruose dažnai pateikiamas kaip prorusiška pozicija. Pati Vengrija teigia, kad dialogo su Rusija siekia išimtinai pragmatiniais sumetimais.
Nepaisant vengrų pateikiamų argumentų, rugpjūčio pradžioje tapo žinoma, kad griežtinama iki šiol galiojusi šios šalies piliečių atvykimo į JAV tvarka, kuri numatė, kad tais atvejais, kai vykstama buvo darbo reikalais ar planuojant keliauti, bet neužsibūnant Amerikoje ilgiau negu 90 dienų, viza nebuvo reikalinga. Vengrijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokiu būdu JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija keršija vengrams.
Viktoras Orbanas kritikos ES negaili
Įtemptais santykiais su Briuseliu pagarsėjęs V. Orbanas ne taip seniai pareiškė, kad Europos Sąjunga nevykdo Budapeštui duotų įsipareigojimų, o visus turimus finansinius išteklius siunčia Kijevui.
Be to, V. Orabanas ne kartą pabrėžė, kad Budapeštas nori bendradarbiauti su visomis ES šalimis- partnerėmis, tačiau tuo pat metu siekia vykdyti nepriklausomą užsienio politiką.
Vokietijoje slapta deramasi dėl raketų „Taurus“ perdavimo
Vokietijos valdžia analizuoja kelius, kuriais per artimiausius mėnesius Ukrainai iš Bundesvero rezervų būtų galima perduoti tolimojo veikimo sparnuotąsias raketas „Taurus“. Šalies žiniasklaidos teigimu, šiuo metu vyksta ypač slaptos derybos su Vokietijos karinės pramonės atstovais.
Tuo pat metu kancleris Olafas Šolcas (Olaf Sholz) ieško būdų, kaip techniškai modifikuoti perduodamas raketas, kad ukrainiečiai negalėtų jomis apšaudyti Rusijos teritorijos. Reikalas tas, kad kancleris ir toliau baiminasi galimos konflikto eskalacijos. Tai lėmė, kad Vokietijos gynybos ministerija kreipėsi į raketų „Taurus“ gamintoją ir paprašė įdiegti atitinkamus ribojimus programinėje sparnuotųjų raketų įrangoje.
Ekspertų vertinimu, tokios sistemos diegimas gali užtrukti keletą savaičių, tačiau jas teks palūkėti, nes O. Šolcas raketų „Taurus“ perdavimą Kijevui palaimins tik tuomet, kai įsitikins, kad jos yra techniškai modifikuotos. Visgi pabrėžiama, kad pats perdavimo klausimas jau yra išspręstas ir čia keistis niekas nebeturėtų.
Be to, valdžios atstovų derybos su pramonės atstovais rodo, kad pasikeitė Vokietijos požiūris ginklų, ir konkrečiai – tolimojo veikimo sparnuotųjų raketų, Ukrainai tiekimo klausimu. Anksčiau tiek O. Šolcas, tiek gynybos ministras Borisas Pistoriusas (Boris Ludwig Pistorius), kad Vokietijos vaidmuo ginklų kariaujančiai šaliai tiekime turėtų apsiriboti priešlėktuvinės gynybos sistemų ir tanku perdavimu. Taip pat kuluaruose nuolat buvo kartojama, kad Berlynas nesidalins turimomis sparnuotosiomis raketomis tol, kol ukrainiečiai iš Vašingtono negaus operatyvinių taktinių raketų kompleksų ATACMS. Tačiau dabar ši sąlyga tapo antraeilė.
Sparnúotoji raketà, valdomoji raketa su sparnais, kuriančiais atmosferoje aerodinaminę keliamąją jėgą skriejant.
Raketos turi skystojo arba kietojo kuro raketinius, reaktyvinius, turboreaktyvius ir kitus variklius. Sparnuotosios raketos leidžiamos iš povandeninių ir antvandeninių laivų, bombonešių, judriųjų antžeminių leidimo įrenginių į taikinius žemėje, jūroje, ore. Sparnuotosios raketos yra strateginės ir taktinės su labai veiksminga taikymo sistema. Svarbiausios dalys: liemuo, varikliai, valdymo sistema, kovinis užtaisas, kuro talpos, sparnai, stabilizatoriai. Sparnuotosios raketos aptikimą ir naikinimą sunkina jų nedideli gabaritai (ilgis apie 6 m, sparno ilgis 2,5 m, korpuso skersmuo apie 0,5 m), skrieja labai žemai (iki 30 m nuo Žemės paviršiaus) aplenkdamos visus reljefo nelygumus.
Rugpjūčio 10 d. pasirodė informacija apie tai, kad Vokietijos valdantieji artimiausiu metu paskelbs apie tolimojo veikimo sparnuotųjų raketų „Taurus“ perdavimą Ukrainai. Buvo patikslinta, kad kanclerio institucija perdavimo klausimą aptaria su savo pagrindiniais sąjungininkais ir pirmiausia – su JAV. Iki šiol pasisakęs prieš iki 500 km atstumu galinčių atakuoti raketų perdavimą, Berlynas apsigalvojo. Tokiam sprendimui pritarė ir šalies karinės oro pajėgos, o praėjusią savaitę O. Šolcas nurodė Gynybos ministerijai surinkti informaciją apie turimas „Taurus“ atsargas, galimas jų perdavimo rizikas ir pačių raketų efektyvumą.
Kijevas raketų „Taurus“ prašė dar gegužę. Vokietijos žiniasklaidos teigimu, Volodymyras Zelenskis šį klausimą su O. Šolcu aptarė gegužės 14 d. Kiek anksčiau už tokių raketų perdavimą Kijevui pasisakė ne tik valdantieji „žalieji“ ir Laisvosios demokratinės partijos atstovai, bet ir opozicinis Krikščionių demokratų ir Krikščionių socialistų sąjungų blokas, prieš buvo tik socialdemokratai.
Budesveras prieš 10 metų įsigijo apie 600 raketų „Taurus“. Jos laikomos Ukrainoje jau naudojamų britiškų „Storm Shadow“ analogu, tačiau vokiečių-švedų gamybos raketos skrenda kiek toliau.
