Venecija taps pirmuoju miestu pasaulyje, nustačiusiu kelionių mokestį: kas toliau?

Patekimas 5 eurai – tokiu būdu rūpinamasi kraštovaizdžio tvarumu

Turistai kone kasdien plūsta į Veneciją, kad aplankytų žymias vietas, tokias kaip, pavyzdžiui, Šventojo Morkaus aikštę, kurioje stovi Venecijos katedra ir buvę vyriausybės rūmai^[1]. Lankytojų metai iš metų tiek daug, jog sudėtinga rasti ramią vietą. Ypatingai sausakimša būna gegužės-spalio mėnesiais – žmonių tankis toks, kad sunku prasibrauti, o dar sudėtingiau kalbėtis per nuolatinį triukšmą.

Per pastaruosius tris dešimtmečius Venecija tapo viena ryškiausių perteklinio turizmo aukų, kadangi daugiau nei du trečdaliai lankytojų atvyksta tik vienai dienai^[2]. Italijos miestas kasmet sulaukia maždaug 30 mln. lankytojų, o tai gerokai daugiau nei 50 000 gyventojų, iš tikrųjų vadinančių šią vietovę namais.

Siekdama suvaldyti milžiniškus atvykėlių srautus, rugsėjo mėnesį Venecijos savivaldybė paskelbė apie planus kovoti su problemomis, imdamasi prieštaringai vertinamo žingsnio: iš vienadienių turistų imti 5 eurų įėjimo mokestį^[3]. Tokiu būdu Venecija taps pirmuoju miestu pasaulyje, kuriame iš lankytojų bus imamas mokestis už įvažiavimą į jo teritoriją.

Valtys sukelia bangas, ardančias šimtmečius skaičiuojančių Venecijos pastatų pamatus

Kaip ir tokiose vietose kaip Lisabona ar Barselona, Venecijos gyventojai dėl įperkamo būsto trūkumo neretai išsikrausto, nuomotojams ilgalaikę nuomą keičiant į pelningą trumpalaikę. Vis dėlto Venecija – miestas, pastatytas ant vandens, susiduria su dar didesniais pavojais, ne tik apsunkinančiais gyventojų bei turistų gyvenimą, bet ir darančiais spaudimą infrastruktūrai.

Dėl sunkiai suvaldomo turistų vajaus, miesto kanaluose padaugėjo valčių, sukeliančių bangas, ardančias šimtmečius skaičiuojančių Venecijos pastatų pamatus^[4]. Kaip su šiuo reiškiniu dorojamasi?

Prieš dvejus metus Italijos vyriausybė uždraudė kruiziniams laivams švartuotis Venecijos centre dėl daromos žalos pastatams bei jūros dugnui. Negana to, praėjusį rugpjūtį UNESCO pagrasino įtraukti Veneciją į Pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia pavojus dėl nepakankamų pastangų išsaugoti miestą, sąrašą.

Susimokėti kvies netrukus pradėsiantis veikti portalas

Nors bandomuoju laikotarpiu bus priimami asmeniniai mokėjimai vietos valdžios institucijoms, pavyzdžiui, policininkams ar apsaugos rangovams, susimokėti teks netrukus pradėsiančiame veikti internetiniame portale. Tiesa, šis pasiūlymas buvo pateiktas dar 2019 m., tačiau galiausiai buvo atidėtas pandemijos metu ir neseniai atnaujintas. Pabrėžiama, jog bandymas leis politikos formuotojams dar kurį laiką eksperimentuoti su mokesčiu, o galutinis tikslas – padaryti jį nuolatiniu.

Venecija galimai pasirinks 30 skirtingų datų nuo 2024 m. pavasario, kurių metu bus taikomas registracijos mokestis. Jos dar nepaskelbtos, bet sutaps su didžiausio turizmo srauto laikotarpiais, tarkime, per Velykų savaitgalį, jog žmonės neatvyktų ypač užimtomis dienomis.

Įėjimo mokestis, kaip teigiama, bus taikomas lankytojams, atvykstantiems į Veneciją vienai dienai, ir galios tik istoriniame Venecijos centre (išskyrus netoliese esančias salas, pavyzdžiui, Murano). Remiantis vietos valdžios paskelbtu taisyklių sąrašu, nuo mokesčio bus atleidžiami lankytojai, kurie lieka nakvoti, Venecijos ir Veneto regiono gyventojai, vietos gyventojų šeimos nariai, žmonės, atvykstantys darbo ar savanorystės tikslais, Venecijos universitetų studentai, sportininkai, atvykstantys į Veneciją dalyvauti sporto varžybose ir nepilnamečiai iki 14 metų.

Pagrindinis tikslas – sukurti rezervavimo sistemą ir paskatų rinkinį, atgrasantį žmones nuo atvykimo piko dienomis.

Tikroji problema – būsto trūkumas ir miesto virtimas didžiule nakvynės ir pusryčių vieta

Turizmo mokestis Venecijoje (ir visoje Italijoje) yra įtrauktas į asmens viešbučio sąskaitą ir gali svyruoti nuo 1 iki 5 eurų už naktį, priklausomai nuo apgyvendinimo tipo. Tuo tarpu įvažiavimo į Veneciją mokestis bus taikomas tik tiems lankytojams, kurie atvyksta vienai dienai ir neapsistoja mieste nakvynei. Kaip į pokyčius reaguoja vietiniai?

Protestuotojų prieš tokią tvarką rikiuojasi šimtai, nes įėjimo mokestis, daugelio akimis, viso labo pokštas. Jų nuomone, žmonės tikrai mokės 5 eurus, jog atvyktų į Veneciją. Tikroji problema būsto trūkumas ir tai, kad miestas virto didžiule nakvynės ir pusryčių vieta. Taip mano ir kai kurie kelionių agentūrų darbuotojai, sutikdami, jog įvažiavimo mokestis toli gražu netinkamas būdas suvaldyti perteklinį turizmą. Priešingai, prekybos asociacijos įvažiavimo mokestį vertina viltingai – neva jo mechanizmą tikriausiai reikės patobulinti, tačiau tai yra gera pradžia siekiant suvaldyti milžinišką susidomėjusiųjų skaičių.

Turizmo mokesčiai, kaip žinia, nėra naujovė. 

2016 m. Balearų salos įvedė ekologinį mokestį, jog finansuotų archipelago aplinkos ir kultūros vertybių išsaugojimą; o Belizas nuo 1990-ųjų apmokestina lankytojus, kad finansuotų koralinio rifo bei biologinės įvairovės vertybių išsaugojimą. Kitos turistams mokesčius taikančios šalys yra Balis, Barselona, Prancūzija, Austrija, Kroatija, Kosta Rika, Naujoji Zelandija ir Islandija. Nepaisant to, nė viena šalis nėra nustačiusi tokio įvažiavimo mokesčio kaip Venecija. (Daugumoje lankytinų vietų turistinis mokestis yra apgyvendinimo sąskaitos dalis arba prie lėktuvo bilieto ar turistinės vizos pridedamas mokestis.)

Įdomu, kad daugelyje nuo pernelyg didelio turizmo nukentėjusių vietovių, tarkime, Maču Pikču bei Antarktidoje, nustatytas dienos limitas, kiek žmonių gali atvykti per vieną dieną. Todėl, jog Venecija yra miestas, o ne turizmo vietovė, lankytojų skaičiaus ribojimas galimai prieštarautų Italijos konstitucinei teisei laisvai judėti.