Velykinių margučių tradicijos amžiumi lenkia net krikščionybę

Kiaušinių marginimas turi svarbią simbolinę reikšmę

Kiaušinių dažymas yra viena iš Europos tautodailės sričių. Meniškai dažomas kiaušinio lukštas jau daugybę metų yra siejamas su kultinėmis apeigomis ir kildinamas iš pagonybės laikų. Krikščionims šis laikotarpis siejasi su Kristaus prisikėlimu. Abiem atvejais Velykų šventė simbolizuoja atgimimą, gamtos prisikėlimą ir naują gyvybę.

Tai graži šeimyninė tradicija, suartinanti šeimą. Velykų dieną kartu dengiamas stalas, drauge pusryčiaujama, vėliau margučiai ridenami. Gražiausi ir stipriausi kiaušiniai tradiciškai yra saugomi arba padovanojami svečiams. Tikima, kad jie sergsti namus ir apsaugo artimuosius nuo blogos akies.

Puošiant margutį ant lukšto vaizduojami tapybiniai ir grafiniai elementai yra derinami tarpusavyje, eiliškai atkartojami arba dailiai stilizuojami. Kaip ir prieš daugelį metų taip ir šiandien yra populiarūs lapų ar gėlių motyvai. Šie raštai simbolizuoja palinkėjimus ir geras mintis, kurios su dovanojamu kiaušiniu yra perduodamos drauge^[1].

Tiesa, dauguma liaudies raštų, anksčiau buvę kaip unikalūs ir būdingi atskiroms tautoms, pastaruoju metu yra supanašėję su kitų tautų simbolika ir parsipynę. Taip yra ir todėl, kad kūrybinio proceso metu taisyklių nėra taip griežtai laikomasi, nes manoma, kad pats marginimas ir gražūs palinkėjimai yra pati svarbiausia tradicija.

Margučiai populiarūs visose slavų tautose ir manoma, jog lietuviai šį paprotį perėmė iš rytų. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje ar net kaimyninėje Latvijoje kiaušinių dažymas nėra toks populiarus^[2].

Na, o mūsų krašte, margučiai yra ir spalvinami, ir išbraižomi, skutinėjami ar visaip kitaip dekoruojami. Tautodailininkai sutiktų, kad margučių raštai ne tik dailina kiaušinius, tačiau ir mena liaudies ornamentus. Be to, daugumą elementų, kuriais dekoruojami kiaušiniai, galima rasti ant kitų liaudies dirbinių^[3].

Įdomu yra tai, kad spalvos, kuriomis kiaušiniai yra dažomi, turi reikšmes: žalia simbolizuoja augalus, gelsva – javus, raudona – gyvybę, juoda – žemę, o mėlyna – dangų. Anksčiau šias spalvas padėjo išgauti augaliniai dažai, o šiais laikais dažniau yra dažoma sintetiniais aniliniais dažais, kuriuos galima rasti bet kurioje parduotuvėje.

Visgi natūralumo sergėtojai vis dar renkasi augalinius dažus – tai daržovės, jų dalys ar prieskoniai, kuriuose išvirus baltus kiaušinius yra išgaunama tam tikra spalva. Pavyzdžiui, panaudojus burokos, išgaunamas raudonas atspalvis, pasitelkus karį ar ciberžolę – geltonas, na o panaudojus arbatą – ryškus žalias.

Beje, viena spalva nudažyti kiaušiniai vadinami dažytiniais, o margučiais yra laikomi tik įvairiais raštais papuoštieji.

Raštai visais laikais buvo kuriami iš dantukų, taškelių, brūkšnelių, eglučių. Tokie elementai buvo komponuojami pagal 3 schemas: simetriškai iš visų kiaušinio šonų, simetriškai iš abiejų galų arba aplink kiaušinį. 

Tokius spalvotus kiaušinius žmonės margindavo palinkėjimais, tikėję, kad jie turi magišką galią. Pavyzdžiui, piešiama saulė reiškė linkimą šilumą, o įvairūs augalai – gerą derlių. Kiti dažnai naudojami simboliai: mėnulis, žvaigždės, javų varpos, šakelės, zuikiai, paukščiai.

Marginimas augalais yra unikali mūsų krašto tradicija

Velykų šventė yra unikali tuo, kad jai ruošiamasi iš anksto, suburiant visą šeimą. Toks bendras kūrybinis procesas stiprina tarpusavio ryšius, kiaušinių marginimas, dažymas ar skutinėjimas, įkvėptas bundančio pavasario, ilgesnių vakarų ir šviežios žalumos kvapais padeda nurimti ir pabūti ne tik su šeimos nariais, tačiau ir su savimi.

Senovėje ši tradicija visiems šeimos nariams siejosi su magija ir burtais, įvairiais marginimo būdais^[4]. Tradiciniai dekoravimo būdai yra marginimas vašku, skutinėjimas, augalų naudojimas dažant. 

Dažymui vašku ant ugnies yra kaitinamas vaškas, o jam įgavus skystą formą, jis yra kabinamas specialiu įrankiu. Tuomet margutis gali būti taškuojamas ar brūkšniuojamas. Nors marginimo būdų yra begalės, įkvėpimui galima pasižiūrėti tradicinių tautodailės motyvų. Tai – įvairūs vainikėliai, gėlės, kryželiai ar kiti simboliai, palikti vieni ar apjungti drauge. Taip išmarginti kiaušiniai yra apverdami vandenyje su augaliniais dažais, ištraukus nuvalomi medžiagine servetėle ir įdedami į šaltą vandenį atvėsti.

Skutinėjimas reikalauja specialaus peiliuko, kuriuo ką tik išvirti kiaušiniai yra dailiai išskutinėjami. Raštai, motyvai taip pat pasirenkami pagal tradicijas ar vaizduotę. Peiliuku jie yra dailiai išraižomi ant augaliniuose dažuose apvirto kiaušinio.

Vyniojimas augalais kiek išsiskiria, mat šitaip marginti kiaušiniai neturi tautinių motyvų, labiau primena gamtą, atrodo kaip akvarele dailinti, kiek siurrealistiniai. Dažymo būdas gan paprastas, kadangi tereikia įvairių augalų, gėlių, žolelių, medžiagos ir augalinių dažų. Augalas yra sušlapinamas, apvyniojamas ant kiaušinio, dedamas į medžiagos skiautę, ši užrišama iš abiejų galų ir tuomet aprištas kiaušinis dedamas į puodą su augaliniais dažais. Išvirus kiaušiniui, medžiaga nuimama, o kiaušinis nuplaunamas šaltame vandenyje ir tuomet ant gražiai nudažyto kiaušinio atsiskleidžia įvairūs augalų motyvai.

Dažymas aliejumi taikomas norint išgauti susiliejusį efektą. Aliejumi patepus ar juo apšlaksčius kiaušinį ir įmerkus į dažus, pavirus ir išėmus pasimatys nenudažyti plotai.

Augalinius dažus patariama naudoti ne tik dėl natūralumo, bet ir dėl to, kad kiaušinio lukštas yra porėtas – medžiagos, kuriomis dažomas lukštas, gali patekti ir į kiaušinį. Dėl to ne augaliniais dažais nudažyto kiaušinio, kurio baltymo spalva yra pakitusi, valgyti negalima. 

Jei kiaušinį dažote natūraliomis priemonėmis, įpilkite ir kelis šaukštus acto, nes jis sustiprina dažų poveikį. Marginimui tinka visi kiaušiniai, tiek rudu, tiek baltu lukštu. (Lukšto spalva priklauso tik nuo vištos veislės). Dažų spalva geriausiai atsiskleidžia ant balto lukšto, tačiau sodresnė spalva gaunama ant tamsesnės spalvos kiaušinio.

Na, o Velykų rytas neįsivaizduojamas be kiaušinių mušimo – kiekvienas šeimos narys išsirenka margutį bei smailiuoju jo galu išbando tvirtumą.

Dažymas cheminėmis medžiagomis gali būti pavojingas

Peržvelgus tinklaraščius apie Velykinių kiaušinių marginimą, galima atrasti įvairių patarimų, kurie nebūtinai yra saugūs. Galbūt toks patarimas yra skirtas dekoratyviniams, bet tikrai ne valgymui skirtiems margučiams. Akvarelė, guašas, blizgučiai, nagų lakas, tekstiliniai dažai nėra geri ir saugūs būdai marginti kiaušinius.

Ypač vengti derėtų dažų, turinčių anilino – ši medžiaga yra toksiška, įvardijama kaip galinti sukelti genetinius pakitimus. Kiaušinių dažymui tinkami yra tik maistiniai dažai. Tačiau į šių sudėtį svarbu žiūrėti itin atidžiai, tartum pro padidinamąjį stiklą.

Šios medžiagos yra sutinkamos dažniausiai:

• Tatrazinas (E102) yra vilnos dažiklis^[5].
• Saulėlydžio geltonasis FCF (E110) gali suintensyvinti astmos simptomus^[6].
• Azorubinas, karmosinas (E122) gali sukelti dilgėlinę, edemą, taip pat vaikų hiperaktyvumą^[7].
• Briliantinis mėlynasis FCF (E133) gali sukelti alerginę reakciją^[8].
• Titano dioksidas (E171) neigiamai veikia žarnyno veiklą bei maisto medžiagų skaidymo procesą^[9].
• Kalio sorbatas (E202) kai kuriems žmonėms gali sukelti silpną pseudoalerginę reakciją^[10].
• Natrio benzoatas (E211) padidina tikimybę išsivystyti vėžiui, astmos priepuoliams, hiperaktyvumui^[11].

Tiesa, tie, kurie kiaušinių, dažytų ar ne, vartoti negali dėl alergijos, turėtų pasidomėti alternatyvomis, pavyzdžiui, putpelių kiaušiniais. Juos galima naudoti įvairiuose receptuose, jie pasižymi baltymais, kurie sukelia menkesnę alergiją, juose neturėtų būti salmoneliozės bakterijų.

Nors per Velykas valgyti putpelių kiaušinius ir nėra taip įprasta, tačiau juos renkasi tiek kamuojami alergijų, tiek ir vaikai ar gurmanai. Be to, ruošiant Velykų stalą šie kiaušiniai puikiai tinka vieno kąsnio užkandžiams^[12].