Daugiau naujų patikrinimų? VDI pradeda darbdavių kontrolę
Ilgos valandos prie stalo ar stovint vienoje vietoje – daugelio darbuotojų kasdienybė, kuri vis dažniau tampa ne tik diskomforto, bet ir realių sveikatos problemų priežastimi. Būtent į tai dabar dėmesį nukreipia Valstybinė darbo inspekcija (VDI), pradėdama tikslinę darbdavių kontrolę. Tačiau kritikai įžvelgia ir tam tikrų niuansų – pastaruoju metu itin padaugėjus mažųjų bendrijų, esą siekiama organizuoti kuo daugiau patikrinimų taip „smaugiant“ smulkiuosius verslus.
Inspekcija praneša, kad kovo 6 dieną buvo patvirtinta teminė ataskaita ir sudarytas įmonių sąrašas rodo, kad procesas jau įsibėgėjo. Į jį patekusios įmonės yra informuotos individualiai ir iki 2026 m. balandžio 30 d. turės pateikti atsakymus apie taikomas prevencines priemones per VDI elektroninę sistemą[1].
„VDI ragina darbdavius laikytis terminų pateikiant ataskaitą ir užtikrinti, kad prevencinės priemonės būtų tinkamai įgyvendintos, siekiant saugios ir sveikos darbo aplinkos darbuotojams.“ – rašoma VDI pranešime.
Norkūnas: „Nelegalus darbas palauks, tikrinsime kėdes“
Į tokius VDI sprendimus netruko sureaguoti ir buvęs Vyriausybės darbuotojas Eimantas Norkūnas. Pasak jo, nauji reikalavimai darbdaviams labiau primena perteklinę biurokratiją nei realų darbuotojų saugos gerinimą[2].
„Sėdėjai namie, kūrei puslapius, paėjo korta, atsidarei MB – ir opa, staiga tavo darbo vieta tapo nesaugi. Eik skaityti reglamentų, pildyti formas ir ruoštis patikrinimams. Nelegalus darbas palauks. Tikrinsime kėdės.“ – rašė su valstybinėmis IT sistemomis dirbęs E. Norkūnas.
Pasak E. Norkūno, taip susiduriama su situacija, kai smulkų verslą kuriantys žmonės, ypač mažųjų bendrijų steigėjai, netikėtai įtraukiami į papildomų reikalavimų ir patikrinimų sistemą. Jo teigimu, tai ne tik apsunkina verslo pradžią, bet ir nukreipia dėmesį nuo esminių problemų.
Anot jo, institucijų prioritetai šiuo atveju kelia klausimų – vietoje kovos su nelegaliu darbu ar šešėline ekonomika daugiau dėmesio skiriama formaliems aspektams, tokiems kaip darbo vietų ergonomika ar dokumentų pildymas.
E. Norkūnas taip pat pažymi, kad tokie reikalavimai galėtų būti peržiūrėti ir įvertinti kaip pertekliniai, tačiau tam, jo vertinimu, kol kas trūksta politinės valios.
MB bumas gali baigtis: valdantieji svarsto naikinti išskirtinę formą
O štai prasidėjus naujiems metams Seime jau pasigirdo valdančiųjų svarstymai iš esmės pertvarkyti smulkiojo verslo sistemą – planuojama peržiūrėti visas veiklos formas, įskaitant mažąsias bendrijas, individualią veiklą bei verslo liudijimus, ir galimai jas sujungti į vieną bendrą modelį.
Tokiu žingsniu esą siekiama suvienodinti apmokestinimą ir užkirsti kelią praktikai, kai verslininkai renkasi veiklos formą pagal palankiausius mokesčius, o ne pagal realius verslo poreikius. Nors konkretūs pokyčiai dar nėra aiškūs, neatmetama, kad tai reikštų ir mažųjų bendrijų statuso ar jų mokestinių privalumų peržiūrą.
Tuo metu mažosios bendrijos išgyvena akivaizdų pakilimą – šimtai naujų MB steigiamų vos per kelias dienas, o metinis augimas gali siekti rekordinius skaičius. Tokį populiarumą lemia 2026 m. įsigaliojusios lengvatos: pirmuosius dvejus metus netaikomas pelno mokestis, paprastesnė apskaita ir lankstesnis lėšų išsiėmimas.
