V. Orbano vizitas Vašingtone: Vengrijos lyderis pelnė D. Trumpo pagarbą ir sankcijų išimtį
Lapkričio 7 dieną Baltuosiuose rūmuose įvykęs Donaldo Trumpo ir Viktoro Orbano susitikimas tapo ne vien mandagumo vizitu. Tai buvo politinis pareiškimas: prasideda nauja era tarp Vengrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, paremta pagarba, suverenumu ir bendromis vertybėmis.
Per pokalbį aptartos temos, kurios daugelį metų kėlė įtampą tarp Budapešto ir Vašingtono, pagaliau buvo įvertintos naujai. D. Trumpas pripažino Vengrijos „krikščionišką socialinį modelį“, kuriame šeima yra valstybės politikos ašis, kaip pavyzdį visam Vakarų pasauliui. Abu lyderiai pabrėžė, kad tik nacionalinių interesų gynyba gali užtikrinti taiką, o ne begalinės „taikos misijos“ užsienyje[1].
Susitikimas įtvirtino abiejų šalių sutarimą dėl naujo ekonominio bendradarbiavimo etapo. Trumpas žadėjo metams atšaukti sankcijas Vengrijai dėl rusiškos naftos ir dujų importo, o tai leis Budapeštui išlaikyti žemesnes energijos kainas žiemos metu. Mainais V. Orbanas sutiko pirkti amerikietiškas dujas ir branduolinį kurą, taip pat pasirašė susitarimą dėl smulkių modulinių reaktorių tiekimo Vengrijos pramonei.
Sankcijų išimtis, energetinė nepriklausomybė ir „finansinis skydas“
Svarbiausias susitikimo rezultatas – vadinamasis „finansinis skydas“. Pagal jį JAV centrinis bankas prireikus galės suteikti Vengrijai dolerių likvidumo, taip sustiprindamas šalies finansinį stabilumą. Tai ypač reikšminga prieš sunkų ekonominį žiemos laikotarpį, kai V. Orbánas siekia apsaugoti vengrų namų ūkius nuo infliacijos.
Susitarimas taip pat apima leidimą tęsti prekybą su Rusija per „TurkStream“ dujotiekį, kartu diversifikuojant tiekimą – JAV tieks suskystintas dujas už 600 mln. dolerių. Be to, Vengrija įsigis amerikietiškus branduolinio kuro strypus Paks atominei elektrinei, kartu išlaikydama teisę bendradarbiauti su Rusijos „Rosatom“.
D. Trumpas išreiškė paramą Orbáno siekiui išlaikyti energetinį suverenumą: Vengrija, būdama žemyninė valstybė, negali atsisakyti visų rytinių tiekimo kanalų be rimtų pasekmių savo žmonėms. Tai smūgis Briuselio biurokratams, kurie spaudžia nutraukti importą iš Rusijos iki 2027 m[2].
Dvi vizijos, vienas tikslas – atkurti Vakarų stiprybę
Už ekonominių susitarimų slypi ir platesnė politinė vizija. Trumpas ir Orbánas abu kalbėjo apie būtinybę „sustabdyti Vakarų civilizacijos nuosmukį“ – nuo demografinio išsekimo iki ideologinės sumaišties, kuri, pasak Orbáno, „griauna tautų šaknis“.
V. Orbánas pabrėžė, kad šeima ir valstybė turi būti pagrindinės civilizacijos atramos, o ne globalistinės institucijos, kurios primeta dirbtinį moralinį viršų tautų sprendimams. Trumpas tam pritarė, sakydamas, kad Europa turi „susigrąžinti pagarbą“, o Vengrijos pavyzdys rodo, jog tai įmanoma.
Nors susitikimo metu nebuvo pasiekta proveržio dėl karo Ukrainoje, abu lyderiai pabrėžė taikos svarbą ir kritikavo „brangią, nesibaigiančią konfrontaciją“. V. Orbánas aiškiai priminė: „Vengrija yra suvereni valstybė ir pati spręs savo santykius su Briuseliu.“
Išvykęs iš Vašingtono, Orbánas grįžo ne tik su sankcijų išimtimi, bet ir su sustiprintu politiniu statusu. Jis parodė, kad Vengrija gali derėtis su didžiausiomis pasaulio galiomis iš stiprybės pozicijų – o ne klūpėdama, kaip to dažnai tikisi Europos Sąjunga.
