Naujas gynybos susitarimas numato teisinį pagrindą Vokietijos pajėgų ir technikos dislokavimui Lenkijoje
Lenkija ir Vokietija šiemet planuoja pasirašyti naują dvišalį gynybos susitarimą, kuriuo būtų sukurtas teisinis ir institucinis pagrindas Vokietijos ginkluotųjų pajėgų buvimui Lenkijos teritorijoje.
Pasak Lenkijos vyriausybės šaltinių, dokumentas turėtų nustatyti „Vokietijos karių ir karinės technikos buvimo Lenkijoje sistemą“, o pirmieji šio susitarimo praktiniai padariniai galėtų būti matomi jau artimiausiais mėnesiais.[1]
Numatoma, kad pavasarį Vokietijos kariai dalyvaus vadinamojo „Rytinio skydo“ statybose Lenkijos rytinėje sienoje. Šis projektas laikomas svarbia dalimi stiprinant NATO rytinį flangą ir ruošiantis galimoms grėsmėms iš Rytų.
Berlyno pareiškimai dėl Ukrainos signalizuoja apie platesnius planus regione
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kalbėdamas po sausio 6 dieną Paryžiuje vykusio Europos viršūnių susitikimo dėl Ukrainos, pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi „kariniu būdu prisidėti prie paliaubų Ukrainoje stebėsenos“. Jo teigimu, tai galėtų reikšti Vokietijos kariuomenės veikimą iš kaimyninių NATO valstybių teritorijos.
Vienintelė NATO valstybė, turinti ilgą sausumos sieną su Ukraina ir priklausanti vadinamajai „norinčiųjų koalicijai“, yra Lenkija. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Varšuvos teritorija Berlyno planuose matoma kaip potenciali operacinė bazė bet kokiam būsimam kariniam vaidmeniui Ukrainos kontekste.
Darbas prie naujo susitarimo prasidėjo po 2025 m. gruodžio 1 dieną įvykusio Lenkijos ir Vokietijos gynybos ministrų susitikimo. Lenkijos krašto apsaugos ministerija nurodo, kad 2011 metais pasirašytas dvišalis gynybos bendradarbiavimo dokumentas nebeatitinka dabartinių realijų.
Ministerijos teigimu, susitarimą būtina atnaujinti dėl „pasikeitusios saugumo situacijos Europoje, ypač NATO rytiniame flange ir Baltijos jūros regione“, taip pat dėl naujų grėsmių, susijusių su hibridinėmis atakomis, ir sparčios ginkluotės bei karinių technologijų raidos.
Iki šiol Vokietijos pajėgos Lenkijoje veikė tik laikinai ir NATO rėmuose
2011 metų susitarimas daugiausia apėmė politinio ir techninio bendradarbiavimo sritis: ministrų susitikimus, civilinio personalo mainus, mokymus, tyrimus, ginkluotės remontą ir modernizavimą. Nors vyko bendros pratybos ir buvo naudojami kariniai poligonai, nuolatinio Vokietijos karinio buvimo Lenkijoje iki šiol nebuvo.
Pastaraisiais metais abi šalys jau bendradarbiavo NATO rytiniame flange ad hoc principu. 2024–2025 m. rytinėje Lenkijoje buvo dislokuotos Vokietijos „Patriot“ oro gynybos sistemos, o šiaurėje – rotacijos principu budėjo Vokietijos „Eurofighter“ naikintuvai, saugantys oro erdvę netoli Kaliningrado srities.
Vis dėlto nei Vokietijos karinių bazių, nei didelio masto Bundesvero kontingentų Lenkijos teritorijoje iki šiol nebuvo. Naujas susitarimas šią ribą iš esmės pakeistų.[2]
Vokietijos karių buvimas Lenkijos teritorijoje ilgą laiką buvo politiškai jautrus klausimas. Opozicijos konservatorių „Teisės ir teisingumo“ (PiS) lyderis Jarosławas Kaczyńskis ne kartą yra sakęs, kad „atsižvelgiant į istoriją tarp abiejų tautų, sunku įsivaizduoti Vokietijos karių dislokavimą Lenkijoje“.
Naujas susitarimas keičia ne tik karinę, bet ir politinę pusiausvyrą
Dar pernai buvęs PiS premjeras Mateuszas Morawieckis perspėjo, jog „Vokietijos virtimas karine galia gali kelti pavojų Lenkijai“. Tokios nuostatos atspindi gilesnį politinį skilimą Lenkijoje: liberalios ir kairiosios jėgos, įskaitant dabartinį premjerą Donaldą Tuską, tradiciškai laikosi labiau kompromisinės linijos Berlyno atžvilgiu, o dešinieji išlieka įtartini Vokietijos galios augimui.
Ankstesnės PiS vyriausybės santykiai su Vokietija buvo įtempti dėl „Nord Stream“ dujotiekio projekto, migracijos ir aplinkosaugos politikos. Įtampa dar labiau išaugo 2022 metais, kai Varšuva pateikė Berlynui 1,3 trln. JAV dolerių vertės reparacijų reikalavimą už Antrojo pasaulinio karo žalą.
Numatomas susitarimas dėl Vokietijos karių buvimo Lenkijoje žymi ne tik techninį gynybos bendradarbiavimo atnaujinimą, bet ir esminį politinį posūkį. Jis perbraižo ribas, kurios dar prieš kelerius metus atrodė neperžengiamos, ir iškelia klausimą, kiek Lenkija yra pasirengusi sieti savo saugumą su augančiu Vokietijos kariniu vaidmeniu regione.
Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar šis žingsnis taps laikinu sprendimu, susijusiu su karu Ukrainoje, ar ilgalaikiu struktūriniu pokyčiu, turinčiu pasekmių ne tik Lenkijos ir Vokietijos santykiams, bet ir viso NATO rytinio flango galios balansui.
