<h2>Įpareigotų maitinimo įstaigas tiekti nemokamą stalo vandenį</h2>
<p>Kiekviena kavinė ar kita maitinimo įstaiga savo klientus turėtų nemokamai vaišinti vandeniu iš čiaupo. Ir jie tai turėtų daryti įpareigoti net įstatymo. Tokią idėją iškėlė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas. Kritikai tokį politiko siūlymą vertina kaip iš esmės gerą, tačiau abejoja, ar įpareigojimas kavinėms kartu su maistu patiekti ir geriamąjį vandenį iš čiaupo, yra geras ir ar išties tai būtų nemokama – juk vandens tiekimas ir valymas vis tiek kainuoja, tad spėliojama, ar tokiu atveju realios vandens kainos nebūtų bandoma kompensuoti patiekalų, esančių valgiaraštyje, branginimu.</p>
<p>Parlamentaras L. Savickas ketvirtadienį Seimui svarstyti pateikė įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad kavinės kartu su kitomis viešojo maitinimo įstaigomis, patiekdamos klientams maistą, kliento prašymu kartu turėtų patiekti ir geriamąjį vandentiekio vandenį, kuris turėsiąs atitikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus[1]. Jei šiam Geriamojo vandens įstatymo pateikimo projektui pritartų Seimas, jis įsigaliotų jau nuo 2023-ųjų.</p>
<p>Šiam pasiūlymui kaipmat pritarė Seimo aplinkos apsaugos komitetas, o štai pats pataisų iniciatorius L. Savickas teigia, kad tokiu būdu būtų geriau išnaudojamas Lietuvoje esančio švaraus ir gero geriamojo vandens potencialas. Anot jo, tokia patirtis užsienyje – seniai nebe naujiena[3].</p>
<p>Šiuo metu už stalo vandenį kavinėse tenka susimokėti, o pats Lietuvos viešbučių ir restoranų viceprezidentas Gediminas Balnis teigia, kad nors toks vanduo ir labai pigus, maitinimo įstaigos vis tiek dėl to patiria išlaidų[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rest.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nemokamas vanduo vis tiek mokamas?</h2>
<p>Iniciatyvą sveikina „Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas, mat tai leistų į aplinką išmesti mažiau plastikinių butelių. Anot jo, jei maitinimo sektorius tiektų gėlą vandenį iš čiaupo savo klientams nemokamai, tai leistų pasiekti akivaizdžių rezultatų ir ES namų ūkiai per metus esą net galėtų sutaupyti apie 600 mln. eurų, kurių neišleistų pirkdami vandens plastikiniuose buteliuose ir išvengtų net 25 mln. tonų plastiko atliekų[4].</p>
<p>Be visa ko, pasak M. Švaikausko, Lietuva turi didžiulį geriamojo vandens potencialą, mat jis yra kokybiškas ir švarus. Tačiau aktualus išlieka klausimas, ar toks vanduo išties maitinimo įstaigoms nieko nekainuos? M. Švaikauskas teigia, kad toks vanduo iš tiesų yra mokamas ir greičiausiai tai atsispindės ir meniu kainose, mat į jas yra įskaičiuota viskas: nuo pirmosios įžengimo į restoraną sekundės iki tada, kai užveriamos maitinimo įstaigos durys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ciaupas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kainuos papildomus resursus tikrinant vandens kokybę</h2>
<p>Tuo tarpu siūlomoms pataisoms nepritarė parlamentaras Andrius Bagdonas, teigiantis, kad pasiūlymas maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti geriamą vandenį klientams, kainuos daug resursų pačiai valstybei, mat reikės nuolat tikrinti, ar toks vanduo atitinka saugos ir kokybės reikalavimus[6]. </p>
<p>O štai Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Pranckietis tokį pasiūlymą sulygino su švęsto vandens dalybomis. </p>
<blockquote>
<p>„Kur dar valstybė galėtų įsikišti? Ar nereikėtų reglamentuoti ir švęsto vandens pateikimo pamaldose? Arba gal įstatymu nustatykime ir etaloninę alaus temperatūrą?“ – teiravosi parlamentaras[6].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, nors tokią idėją sveikina ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas, jis atkreipia dėmesį, kad tai neturėtų tapti prievole maitinimo įstaigoms, o turėtų ir išlikti geros valios ženklu.</p>
<p>Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat teigia, kad restoranai patys turi spręsti, ar geriamą vandenį tiekti yra saugu ir daro tai nemokamai, o kiti siūlo mokamą mineralinį vandenį.</p>
<p>„Tai ir turėtų likti kaip savininko apsisprendimas“, – pažymėjo ji.</p>
<h2>Pasiūlymo nepalaikė ir praėjusiais metais</h2>
<p>Toks L. Savicko pasiūlymas kritikos sulaukė dar praėjusių metų rudenį – jo nepalaikė nei valdantieji, nei opozicija. Štai socialdemokratas Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad nemokamas vanduo sudarytų precedentą ir tolimesniems „nemokamiems dalykams“. </p>
<blockquote>
<p>„Šiandien kolegai Lukui atrodo, kad vandenį reikia padaryti nemokamu, o aš rytoj sugalvosiu, kad lietuvišką mišrainę reikėtų padaryti nemokama, nes o kodėl ne“, – tąkart atkirto G. Paluckas[8].</p>
</blockquote>
<p>Tokį pasiūlymą „politiškai pigiu“ palaikė ir Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas. Anot jo, nėra tokio dalyko kaip nemokamas vanduo, juk kainuoja ir jo išgavimas iš žemės gelmių, ir valymas. O štai toks pasiūlymas tėra pigus politinis triukas, mat nėra tikslo dar labiau skausminti ir taip nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusį maitinimo sektorių[8].</p>
