Nusprendė, kad tikintiesiems šiluma Bažnyčiose nėra būtina
Lietuvoje, panašu, ir toliau bandoma susitvarkyti su tikinčiaisiais. Visokiais paslėptais būdais mėginama įteigti, kad tikėti Dievu nebemadinga, bet kadangi tokie būdai bent jau kol kas nepadeda ištraukti iš žmonių gyvenimo Bažnyčios, tai jau bandoma daryti ir kitais būdais. Vis dėlto, labiausiai stebina, kad visi neigiami pokyčiai atliekami krikščionimis-demokratais prisistatančių politikų rankomis.
Štai konservatoriaus Dainiaus Kreivio vadovaujama Energetikos ministerija nusprendė, kad tikintiesiems Bažnyčioje susišildyti pakaks tik Dievo meilės, todėl buvo nuspręsta nepritarti, kad religinės bendruomenės už energiją mokėtų mažiau. Tuo tarpu nacionalinis transliuotojas jau platina žinią, kad nepaisant įstatymo draudimo, savivaldybės ir toliau skiria lėšas maldos namams, nors patys gyventojai dar prieš metus skundėsi ant galvų pamaldų metu varvančiu lietumi.
Ketvirtadienį Vyriausybė nusprendė žengti dar vieną žingsnį išreiškiant savo antipatijas Bažnyčiai ir nepritarti, kad pamaldos galėtų vykti šiltesnėse patalpose, o tikintieji galėtų komfortiškiau jose jaustis. Valdantieji nusprendė, kad jokių išlygų Bažnyčiai nebus ir religinėms bendruomenėms bus taikomi tokie patys elektros ir dujų tarifai, kokie yra taikomi buitiniams vartotojams[1].
Savo atsisakymą Energetikos ministerija argumentuoja tuo, kad neva siūlomi pakeitimai yra platūs, jų taikymas nėra apibrėžtas, taip pat esą nėra aišku, kokias religinių bendruomenių ir bendrijų reikmes siūloma tenkinti.
Taigi, Vyriausybė mano, kad jau esamų subsidijų religinėms bendruomenėms turėtų pakakti, mat nuo spalio iki gruodžio pabaigos yra kompensuojama pusė kainos, viršijančios 24 ct/kWh, o nuo sausio iki kovo pabaigos ši riba esą sieks 28 centus. Vyriausybė nebuitiniams vartotojams taip pat yra numačiusi papildomos dedamosios prie elektros persiuntimo paslaugos kainos kompensaciją.
Taip išeina, kad Vyriausybė nepritarė, jog tikintieji galėtų šiltai glaustis bažnyčiose, kai tuo tarpu turtingiesiems kompensuoti visas išlaidas – jokių problemų. Prisiminkime ir turtingiausiu Lietuvoje tituluojamo Nerijaus Numos 5 mln. eurų skolą už Gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Piktinasi savivaldybėmis, skiriančiomis paramą religinėms bendruomenėms
O štai nacionalinis transliuotojas platina kiek kitokią žinią ir neslepia savo pasipiktinimo gausėjančiu savivaldybių ratu, kurios nusprendė skirti finansinę paramą religinėms bendruomenėms. LRT portale publikuotame straipsnyje pabrėžiama, kad savivaldybės nepaiso įstatymo, draudžiančio finansiškai remti Bažnyčią, o šios net esą drįsta maldos namams per metus atseikėti ir po keliasdešimt tūkstančių eurų[3].
Ir kaipgi pavadinti tokias publikacijas, jei ne visuomenės skatinimu nekęsti ir nepasitikėti Bažnyčia? Iš nacionalinio transliuotojo, akivaizdžiai reiškiančio savo palaikymą tam tikroms ideologijoms, kurioms priešinasi Bažnyčia, toks mostas kaip ir nėra nesuvokiamas, tačiau sunku suvokti tai, kaip visuomenę turinti vienyti televizija ir ją objektyviai informuoti, renkasi tokį kelią.
Tokios publikacijos tikslo nesuprato ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga – nejaugi blogai, kad savivaldybės remia maldos namų sutvarkymą, kurių dauguma yra nekilnojami kultūros paveldo objektai ir kurių sutvarkymui nuolat trūksta lėšų?
Politikas svarstė, kad galbūt dabar įsigali nauja mada, kai valdantieji organai tyčia atsiriboja nuo Bažnyčios, pamina ilgametes tradicijas, kad tik ko nors neįžeistų (pavyzdžiui, Kalėdų šventės nusprendusi nerengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
„Jei su įstatymu problema, tai gal jį reikia keisti, kad savivaldybėms nereikėtų ieškoti šleivų kreivų kelių, kaip padėti išsaugoti maldos namus“, – savo feisbuko paskyroje rėžė A. Veryga.
Po tokio A. Verygos pasisakymo sureagavusi viena gyventoja teigė, kad su tokia situacija dabar susiduriama todėl, kad Lietuvos Konstitucijoje religija yra atskirta nuo valstybės – neturime valstybinės religijos. Tačiau į tokį komentarą sureagavęs A. Veryga atkirto, kad bažnyčios yra kultūros paveldo objektai, todėl jie esą ir taip turėtų būti saugomi ir tvarkomi.
Kita gyventoja svarstė, kodėl taip greitai Lietuva pamiršo savo istoriją, kai Bažnyčia tarybiniais laikais atliko svarbų vaidmenį saugant nepriklausomybės dvasią, o šiuo metu jau yra aktyviai puolama.
Savivaldybių gyventojai skundžiasi per Bažnyčios stogą varvančiu lietumi
O štai LRT straipsnyje dalinamasi, kiek kuri savivaldybė ir kam skyrė lėšų. Pasirodo, kad jei ne kai kurių savivaldybių skirtas papildomas finansavimas religinėms bendruomenėms, kai kurie tikintieji dabar į Bažnyčią galėtų ne ateiti, bet atplaukti. Taip būtų nutikę ir Šiaulių rajono Varputėnų kaime įsikūrusiai dar 18 amžiuje statytai bažnyčiai, jei šiemet nebūtų buvęs pakeistas senas stogas[3].
Skelbiama, kad Šiaulių rajono savivaldybė šiemet maldos namų tvarkymui jau skyrusi 60 tūkst. eurų. Kaip patikino Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, per šiuos metus buvo pakeistas Varputėnų bažnyčios stogas, dabar jis esą keičiamas Kužiuose, Žarėnuose buvo pakeisti langai. Meras įsitikinęs, kad nepaisant tam prieštaraujančių, akivaizdu, kad remonto darbai reikalingi tiek parapijiečiams, tiek gyventojams.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas patikino, kad nors savivaldybės kaip ir neturėtų finansuoti joms nepriklausančio turto, tačiau jomis naudojasi jų gyventojai, todėl nepaisant biurokratijos, jis įsitikinęs, kad religines bendruomenes ir toliau reikės remti.
Šiaulių miesto savivaldybė finansinę paramą religinėms bendruomenėms nusprendė skirti jau nuo kitų metų – miesto maldos namams savivaldybės biudžete numatyta 50 tūkst. eurų.
