Baiminamasi dėl prastesnės privačių kolegijų padėties šioms negaunant finansavimo
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacija (LNŠK) kreipėsi į šalies Konkurencijos tarybą dėl susidarančių nevienodų sąlygų valstybinėms ir privačioms kolegijoms. Kol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) valstybinėms kolegijoms numato jų stiprinimo planą, kuriuo joms siūloma skirti 20 mln. eurų, privačios kolegijos turėtų laižyti tuščias lėkštes, likusias po valstybinių įstaigų lėšų pasisavinimo. Aukštojo mokslo įstaigų pertvarka nepatenkinti ir akademinės bendruomenės nariai, teigiantys, kad jų pasiūlymai skrieja it žirniai į sieną.
LVK nuomone, minėta kolegijų reforma diskriminuoja privačias kolegijas valstybinių atžvilgiu ir jas palieka likimo valioje iškreipiant konkurenciją[2]. Reformoje numatoma, kad norėdamos tęsti savo veiklą 2029 metais tiek valstybinės, tiek nevalstybinės kolegijos turės pasiekti kokybinius rodiklius, kuriuos neseniai nustatė priimti Mokslo ir studijų įstatymų pakeitimai.
Įgyvendinant šiuos pokyčius valstybinėms kolegijoms ŠMSM siūlo nustatyti tikslinį finansavimą iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) ir valstybės biudžeto lėšų, o tuo tarpu privačios mokslo įstaigos šių tikslų bus paliekamos siekti vienos iš savo pačių kišenės.
Verslo konfederacija nuogąstauja, kad sudarytos nevienodos sąlygos švietimo įstaigoms kaip reikiant iškreips konkurenciją, kadangi negalėdamos gauti reikiamų lėšų pokyčiams įgyvendinti, privačios kolegijos esą atsidurs daug prastesnėje situacijoje nei valstybinės kolegijos.
„Jei valstybė nustato tuos pačius studijų kokybės rodiklius visoms kolegijoms, nepriklausomai nuo jos steigėjo, kodėl jos negali pretenduoti į finansavimą, kuris ir yra skirtas tiems rodikliams pasiekti, – klausė LVK prezidentas Andrius Romanovskis. – Privati iniciatyva švietime eilę metų nėra vertinama, tačiau pastarieji veiksmai signalizuoja, kad yra nusitaikyta privatų švietimą apskritai išvyti iš aukštojo mokslo sistemos“[2].
LVK taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad derinant RRF planą Europos Komisija esą nebuvo informuota, kad parama pasieks tik valstybines kolegijas. Kadangi valstybinės ir nevalstybinės kolegijos esą ir taip tarpusavyje konkuruoja dėl studentų, studijuojančių savo privačiomis lėšomis, parama būtent tik valstybinėms kolegijoms šią konkurenciją iškreiptų.
Todėl tokia parama, pasak LVK, turėtų būti laikoma valstybės pagalba ir privalo būti suderinta su Europos Komisija.
Pokyčiai stojant į šalies aukštąsias mokyklas laukia jau nuo 2024 metų
Jau nuo kitų metų studentai, norintys stoti į aukštųjų mokyklų ISCED 6 lygmens bakalauro ir profesinio bakalauro studijas, bus priimami tik per bendrą priėmimo sistemą LAMA BPO. Pokyčiai palies ir moksleivius, pretenduojančius į valstybės nefinansuojamas vietas – jie turės išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus[4].
Bus vertinamas ir kolegijų veiklos efektyvumas – peržiūrimi kolegijų mokslo tyrimų ir eksperimentinės veiklos (MTEP) rezultatai, nuo kurių jau 2029 metais priklausys kolegijų siūlomos studijų programos – kurios iš jų galės vykdyti profesinės magistrantūros studijas ir vadintis taikomųjų mokslų universitetais, o kurios galės vykdyti profesinio bakalauro studijas.
ŠMSM, siekdama nustatyti kolegijų silpnybes ir stiprybes, užsakė analizę, kuria kolegijos yra kviečiamos teikti savanoriškus optimizacijos ir reorganizacijos planus.
Teigiama, kad kolegijų siūlymus vertins ekspertai, o šių nepatvirtinus, ministerija esą ieškos kitų reorganizavimo sprendimų – esant pagrįstiems argumentams, kolegijos esą galės būti jungiamos tarpusavyje arba su universitetais, o reorganizuojamų kolegijų veiklai stiprinti bus skiriama apie 20 mln. eurų.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas atkreipė dėmesį, kad įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kolegijų veikla bus vertinama pagal suteikiamus MTEP lygius.
„<…>. Nustatyta, kad kolegijos turi pasiekti MTEP veikloje 2 balų rezultatą 5 balų sistemoje, jei nori ir toliau vykdyti profesinio bakalauro studijas ir 3 balų iš 5 balų MTEP lygį, jei tikisi pradėti realizuoti profesinės magistrantūros studijas. Jei kolegija mokslo kryptyje pasieks 5 balų lygį, tai reikš, kad ši kolegijos mokslo kryptis yra viena iš geriausių tarptautiniu mastu <…>“, – teigė N. Varnas[4].
Akademinė bendruomenė piktinasi nesibaigiančiomis aukštojo mokslo reformomis
Privačios Vilniaus dizaino kolegijos vadovas Aldis Fledžinskas pastebėjo, kad reformų virtinėje atsidūrę akademinės bendruomenės nariai nebesupranta, kaip apskritai atrodys visas kolegijų tinklas ateityje. Jis teigė nesuprantantis ministerijos užmojų stiprias kolegijas jungti su silpnais universitetais arba stiprias specializuotas kolegijas – prie stambių ir stiprių kolegijų, kuriose specializuotos aukštosios mokyklos esą paskęs[5].
A. Fledžinskas su kaupu pažėrė kritikos dabartinei sistemai, kai esą visiškai neįsiklausoma į aukštųjų mokyklų bendruomenių argumentus, kolegijų vadovai ir atstovai esą visai neturi jokio supratimo, kokie ekspertai dirba reformos darbo grupėse, o privačios aukštosios mokyklos apskritai paliktos nuošalėje.
Anot jo, daugelio kolegijų dėstytojai dėl nesibaigiančių aukštojo mokslo permainų šiuo metu išgyvena prieštaringus jausmus ir niekas esą nesupranta, kodėl taip nepasitikima akademinėmis bendruomenėmis ir niekas nepriima jų teikiamų siūlymų.
Šiuo metu šalyje veikia 12 valstybinių ir 7 privačios kolegijos bei 11 valstybinių ir 9 privatūs universitetai.
