<h2>Sieks pažaboti neracionalų brangiausių vaistų vartojimą</h2>
<p>Atsižvelgiant į vaistų kompensacijai išleidžiamas perteklines lėšas iš valstybės biudžeto ir didelių vaistų kiekių utilizavimą, sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi pokyčių ir sieks įgyvendinti, kad pacientui būtų kompensuojamas tik pigiausias vaistas, o valstybė paseks Skandinavijos šalių pavyzdžių ir sudarys vaistų krepšelį už 45 eurus. Per metus pasiekus šią ribą, pacientui nebereiktų primokėti už kompensuojamus vaistus.</p>
<p>Ministerija siekia sureguliuoti didžiulį brangiausią priemoką turinčių vaistų vartojimą, kai tuo tarpu šių vaistų kaina nebūtinai reiškia, kad preparatas pacientui bus tinkamiausias, o štai valstybės biudžetą esą gerokai palengvina.</p>
<blockquote>
<p>Siūloma, kad pokyčiai paliestų gaunančius mažas pajamas (iki 267 eurų) ir 75 metų bei vyresnius asmenis. Tokiems pacientams valstybė dengtų tik mažiausią priemoką turinčių vaistų bei medicinos pagalbos priemonių (MPP) priemokas. Tačiau, jei gyventojas visgi pasirinktų vaistą ar MPP su didesne priemoka, jis turėtų sumokėti tik priemoką – visos vaistų kainos mokėti jam nereiks.</p>
</blockquote>
<p>Pokytis yra siūlomas kaip viena iš kovos su neracionaliu vaistų vartojimu priemonė. Pastebima tendencija, kad 75 ir vyresni asmenys yra linkę rinktis brangiausius kompensuojamuosius vaistus ir nebūtinai tuos, kurie yra būtini. </p>
<blockquote>
<p>„Manome, kad tai nėra labai socialiai teisinga praktika ir tikrai nėra racionalus lėšų naudojimo pavyzdys. Todėl sieksime, kad būtų kompensuojami tie vaistai ir MPP, kurie tikrai yra būtini ir tie, kurie turi mažiausią priemoką“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaistine-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didelės vaistų kainos nepaskatino pirkti mažiau</h2>
<p>Galiausiai tikimasi, kad valstybės biudžete sutaupytos lėšos leis į Lietuvą pritraukti daugiau inovatyvių vaistų. Viceministro teigimu, šiuo metu jau yra gauta ne viena dešimtis paraiškų įtraukti į vaistų rinką inovatyvius preparatus. Tačiau pagrindinis aspektas dėl šių vaistų priėmimo į rinką atsiremia į ekonomines galimybes. Jei jų nebus, teks laukti, kol tam atsiras finansų.</p>
<p>Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pastebi, kad Lietuva kitų valstybių kontekste už vaistus moka daug. Tačiau net ir didesnės kainos už vaistinius preparatus gyventojų nepaskatino jų vartoti racionaliau – pastebimi milžiniški utilizuojamų vaistų kiekiai. </p>
<p>Anot A. Dulkio, per pastaruosius metus iš Lietuvos gyventojų buvo surinkta ir utilizuota beveik 30 tonų vaistų, kurių galiojimo terminas jau yra pasibaigęs. Kita problema, pasak ministro, yra ta, kad visiems 75 metų ir vyresniems asmenims viskas apskritai yra kompensuojama, todėl šie yra linkę rinktis brangiausius preparatus iš sąrašo[4].</p>
<p>Ministerija tikisi, kad šiais pokyčiais pavyks sumažinti gyventojų išleidžiamas lėšas vaistams (kurios Europos mastu ir taip jau yra didelės). Pirmuoju pokyčiu bus siekiama sudaryti vaistų krepšelį, siekiantį 45 eurus. Tai reiškia, kad žmonėms, kurie per paskutiniuosius metus įsigys kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos priemoka bus mažiausia bei viršys nustatytą 45 eurų krepšelį, kitas išlaidas, susijusias su mažiausią priemoką turinčiais kompensuojamaisiais vaistais, iki pat einamųjų kalendorinių metų pabaigos padengs valstybė[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaistai-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mažinamos priemokos už medicinos pagalbos priemones</h2>
<p>Sekančiu pokyčiu būtų siekiama sukontroliuoti MPP rinką. Ministerija praneša, kad šiuo metu susiduriama su situacija, kai didelės dalies į kainyną patenkančių medicinos pagalbos priemonių pacientų priemokos viršija ir 100, o kai kuriais atvejais net 300 proc. valstybės kompensuojamos (bazinės) kainos. Todėl galiausiai išauga ir išlaidos sunkiomis ligomis sergantiems, slaugomiems pacientams bei jų šeimos nariams.</p>
<p>Siūloma nustatyti, kad maksimalios pacientų priemokos neviršytų 50 proc. bazinės kainos. Tai esą paskatintų ne tik tiekėjų konkurenciją, bet ir lemtų mažesnes šeimos ūkių išlaidas. SAM teigimu, visas šis pokyčių paketas leistų sutaupyti maždaug 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Jei Seimas projektui pritartų, jis įsigaliotų jau nuo 2023 m. sausio 1 d.</p>
<p>Anot A. Pečkausko, ryškėja tendencija, jog pacientų priemokos už MPP yra labai skirtingos ir nevienodos, ir gali svyruoti nuo keleto iki kartais net ir tūkstančio procentų pokyčių nuo bazinės kainos[4]. </p>
<h2>Iš senjorų būtų atimtas pasirinkimas</h2>
<p>Nors tokia iniciatyva iš dalies ir yra sveikintina, spragų tokiame projekte rado Lietuvos vaistinių asociacija (LVA). Anot jos, siūlant 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuoti tik pigiausius vaistus, iš jų bus atimta pasirinkimo galimybė[7]. </p>
<blockquote>
<p>„Ši pacientų grupė dažniausiai jau ilgai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja tuos pačius vaistus 10, 20 ar net daugiau metų. Jei vaistinėje paprastai gavę tam tikrą vaistą nemokamai, ateityje turės primokėti, kils nemažai nepasitenkinimo ir chaoso vaistinėse, nes pacientams pakeisti savo dešimtmetį vartotą vaistą gali būti labai sudėtinga“, – teigė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė[7].</p>
</blockquote>
<p>Rizika senjorams yra susijusi ir su tuo, kad reikiamų vaistų artimiausioje vaistinėje gali ir nebūti, tad metinis „priemokų krepšelis“ taip pat nėra visai tikslinga priemonė. Pavyzdžiui, dalis senjorų esą tikrai neprisimins, ar visada rinkosi pigiausią vaistą. </p>
<p>Todėl LVA siūlo, kad verčiau būtų nustatyta konkreti suma, nuo kurios pacientui renkantis pigiausią vaistą, visi reikalingi vaistai būtų išduodami nemokamai ir nevertinant, ar patirtos išlaidos buvo visada tik pigiausiam preparatui primokėti.</p>
<blockquote>
<p>Pati K. Nemaniūtė-Gagė siūlo minėtus pokyčius atidėti dar metams, mat rudenį priėmus teisės aktus paprasčiausiai nebus spėta atnaujinti e. sveikatos ir kitų duomenų bazių, kad šios galėtų skaičiuoti, kiek pacientas išleidžia konkrečiam vaistui.</p>
</blockquote>
<h2>Kritikos nepagailėjo opozicija</h2>
<p>Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad dabartiniai valdantieji siūlo „valstiečių“ idėjas, kurioms taip aršiai priešinosi per rinkimus. Anot jo, dabartinės valdžios sprendimai vaistų politikoje nuvedė tik iki to, kad šalyje nebeliko konkurencijos tarp vaistų gamintojų.</p>
<p>Be visa ko, politiko teigimu, turėjo praeiti keli metai, kad valdantieji pripažintų, kad pigiausi vaistai – tai ne kokie nuodai, o „ES reikalavimus atitinkantys medikamentai“. Tačiau nepaisant stumiamų „valstiečių“ idėjų po konservatorių šydu, dabartinė tvarka esą bus dar griežtesnė.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Priemokos vyresniems ir mažas pajamas gaunantiems bus kompensuojamos tik už pigiausią pasirinkimą, jau net nekreipiant dėmesio ar tai pirmas paskyrimas, ar ne. Dabar siūlomame reglamentavime galima įžvelgti net diskriminavimą amžiaus pagrindu. Apie tai klausiau tuomet, kai šios kadencijos pradžioje buvo pradėta darkyti vaistų kompensavimo tvarka. Tada į tai buvo numota ranka“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Veryga.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau patį siūlymą A. Veryga gyrė: „Dauguma priemonių geros ir prasmingos. Pikta tik dėl to, kad praėjusioje kadencijoje pacientai buvo kvailinami, apgaudinėjami ir klaidinami užsiimant pigiu populizmu.“</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/veryga-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pripratęs prie priskirtų vaistų, žmogus bus priverstas juos keisti</h2>
<p>Apskritai tokiai idėjai nepritarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratų frakcijos atstovė Orinta Leiputė. Anot jos, tokia tvarka galėtų sukelti nemažai nepatogumų senjorams. Pavyzdžiui, šie, atsižvelgdami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, būtų priversti rinktis jiems netinkančius vaistus arba juos keisti.</p>
<blockquote>
<p>„Žmogus tik prisitaiko vaistus ir juos vėl jam reikia keisti“, – atkreipė dėmesį O. Leiputė[7].</p>
</blockquote>
<p>Jos nuomone, tai tik bandymas „imituoti regimybę“, kad vaistai bus pigesni ir daugiau žmonių galės pasinaudoti teikiamomis lengvatomis.</p>
