<p><strong>Kartu su sveikatos priežiūros įstaigų reforma veriasi ir daugiau sveikatos sistemos skaudulių, paliesiančių kiekvieną iš mūsų. Valdantieji greta ligoninių tinklo optimizavimo užsimojo šalyje naikinti ir reabilitacijos bei sanatorinio gydymo galimybes, o jų paslaugas teikti tik daugiaprofilinėse ligoninėse. Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas pastebi, kad tokiu būdu sanatorijos bus tyliai naikinamos, mat kadaise veikusios stiprios ir žinomos įstaigos jau dabar aukcionuose išpardavinėja kažkada joms priklausiusius sklypus ir pastatus. Dėl pokyčių nuogąstauja ir patys medikai bei medicinos įstaigų vadovai – greitai reabilitacija gali tapti tiesiog nebeprieinama kiekvienam.</strong></p>
<h2>Prie daugiaprofilinių ligoninių prijungtos įstaigos neišsilaikys</h2>
<p>A. Gedvilas ragina „neužsiliūliuoti“ valdančiųjų pažadais, mat greitai galime laukti ne tik žymiai ilgesnėse eilėse pas gydytojus ir, deja, ne pas tuos, pas kuriuos norime patys, bet ir galime likti be galimybių vykti reabilitacijai ar gauti sanatorinį gydymą. Seimo narys pastebi, kad liūdnas likimas po tokių pertvarkų jau ištiko garsią Likėnų sanatoriją, kuri buvo prijungta prie Panevėžio ligoninės ir dabar jau merdi ir žūtbūt reikalauja investicijų[3]. </p>
<p>Taip pat jau nuo birželio 1-osios uždarytas ir prie Vilniaus veikiantis bei RVUL priklausantis „Pušyno kelias“, o jam priklausantis sklypas ir pastatai jau išparduodami. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Mūsų žiniomis, Vilniaus universiteto Santaros klinikoms priklausančią Valkininkų sanatoriją planuojama jau šiemet uždaryti, paslaugas ir darbuotojus perkelti į Druskininkus, o kadaise sėkmingai veikusi Viršužiglio sanatorija jau nebeegzistuoja. Visas šias įstaigas sieja tai, kad jos buvo ne savarankiškos įstaigos, o veikė kaip dalis daugiaprofilinių ligoninių“, – atkreipė dėmesį A. Gedvilas[3]</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/biuvete-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šimtai specialistų gali likti be darbo?</h2>
<p>Tuo tarpu A. Gedvilas pastebi, kad sprendimą padaryti norima, bet nėra įvertintos visos galimos to pasekmės, juk minimose įstaigose dirba daugiau kaip 900 darbuotojų ir kasmet gydomi tūkstančiai pacientų. Pokyčiai medicininės reabilitacijos įstaigose, pasak parlamentaro, negali būti atliekami, kol nėra atliktas detalus kiekybinio projekto pasekmių vertinimas ir kol nėra aiškiai nustatytų tikslų ir veiksmų planų[3].</p>
<p>Šiuo metu norimi daryti pokyčiai yra veikiau būrimas iš kavos tirščių, nes net nėra įvertintos šių pokyčių pasekmės valstybės biudžetui, ar jie leistų sutaupyti lėšų, padidintų efektyvumą ir, ar padidintų paslaugų efektyvumą ir prieinamumą pacientams.</p>
<p>Anot A. Gedvilo, kai tik bus panaikintas šių įstaigų savarankiškumas, jų apkrova tiesiogiai priklausys nuo ligoninių, kurios nebus suinteresuotos pacientų siųsti į medicininės reabilitacijos įstaigas, o galiausiai joms užpildyti nebeužteks pacientų ir jos praras rentabilumą.</p>
<p>Galiausiai</p>
<p>gali būti susidurta ir su didžiulėmis profesionalaus personalo netektimis, kai šie, nenorėdami keisti darbo vietų, esančių kurortiniuose miesteliuose, gali išvis atsisakyti dirbti. Vienareikšmiškai šie pokyčiai atneštų kvalifikuotų specialistų trūkumą ir prastėjančią teikiamų paslaugų kokybę.</p>
<h2>Plės vienos dienos paslaugas</h2>
<p>Vietoje stacionare gaunamų medicininės reabilitacijos ir sanatorijos paslaugų, pertvarka yra siekiama plėsti ambulatorines arba kitaip, vienos dienos paslaugas pacientui atvykus į gydymo įstaigą ir tą pačią dieną, gavus reikiamas paslaugas, išvykus. </p>
<p>Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič pastebėjo, kad monoprofilines ligonines ir sanatorijas prijungus prie daugiaprofilinių nebeliktų ir tokių atskirų įstaigų kaip Abromiškių reabilitacinė ligoninė, Palangos reabilitacinė ligoninė, vaikų sanatorijos „Palangos gintaras“, Birštone esančios „Tulpės“ sanatorijos[5].</p>
<blockquote>
<p>„Grėsmė yra ta, kad tuomet yra didelė tikimybė, kad šios ir kitos sanatorijos praras pacientų skaičių. Pagal naują reformą norima plėsti ambulatorines paslaugas ir mažinti kvotas siunčiant stacionarinei reabilitacijai. Nors žinome, kad stacionari reabilitacija suteikia pilną paketą pacientui – jis gauna ir gydymą, programą, apgyvendinimą ir maitinimą. Pacientas po stacionarios reabilitacijos gali greičiau grįžti į darbo rinką, mokėti mokesčius. Kai specialistai ir visos pajėgos sutelktos vienoje vietoje, galime turėti greitesnį rezultatą“, – teigė L. Nosevič[5].</p>
</blockquote>
<p>Kitaip sakant, iš Lietuvos kurortų pasitraukus sanatorinio gydymo įstaigoms, vietoje jų liks tik „tuščias vaizdas“. Lietuvos kurortų asociacijos vadovė Kristina Citvarienė pastebėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokie žingsniai gali būti pražūtingi ir patiems kurortams, liksiantiems viso labo tik turizmo ir pramogų kryptimis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kurortas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Klausimų daugiau nei atsakymų</h2>
<blockquote>
<p>Sulaukus žinių apie medicininės reabilitacijos ir sanatorinių įstaigų pertvarką, patys medicinos įstaigų vadovai tik trūkčioja pečiais ir nežino, kam reikalingi tokie pokyčiai ir koks tikslas yra ardyti puikiai veikiančias įstaigas.</p>
</blockquote>
<p>Anot Palangos reabilitacijos ligoninės direktorės Romantės Aleknavičienės, iš ministerijos kol kas nėra gaunama atsakymų į klausimus, kiek realiai ligoninių bus prijungtos ir kodėl ne visos monoprofilinės viešosios įstaigos yra įtrauktos į reformą[8].</p>
<p>Pasak R. Aleknavičienės, viskas baigsis gerai, jei įstaigos veiks kaip veikusios, tačiau kas bus, jei ligoninėje turima įranga teks pulti dalintis? </p>
<p>Tuo tarpu Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas bei „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda pastebėjo, kad iš pacientų bus atimta galimybė rinktis, į kurią medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigą vykti.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Tad akivaizdu, kad vilniečiai reabilitaciją turės gauti Vilniaus regione, kauniečiai – Kauno, šiauliečiai – Šiaulių, ir nuvažiuoti iš vieno regiono į kitą gali tapti sudėtingiau. Be to, didžiosios ligoninės, turėdamos savo reabilitacijos skyrius, gerai arba blogai veikiančius, tikėtina, kad pacientų iš savo rankų jau nepaleis. Nepaisant to, kad pagal įstatymą arba numatytą tvarką pacientas pats renkasi reabilitacijos vietą“, – baiminasi A. Salda[8].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egle.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didesnis galvos skausmas privačioms sanatorijoms?</h2>
<p>Atsakydamas į medikų ir įstaigų vadovų nuogąstavimus, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pastebėjo, kad minima pertvarka apims keturias medicininės reabilitacijos įstaigas, o šios tikrai neturėtų baimintis dėl sumažėjusių pacientų srautų, mat Birštono „Tulpę“ ne prieš būtų prisijungti Kauno klinikos, pasižyminčios nuolatiniais pacientų srautais.</p>
<p>Tuo tarpu Abromiškių reabilitacijos ligoninę esą ketinama jungti prie Lazdynų greitosios pagalbos ligoninės, todėl, pasak A. Matulo, šios įstaigos dėl sumažėjusių pacientų srautų jaudintis tikrai neturėtų – priešingai, srautai gali net išaugti.</p>
<blockquote>
<p>„Daugiau jaudinasi privačios sanatorijos, kurios norėtų išlaikyti tą pačią sistemą, kad išrašant žmogų iš ligoninės šis už kelių mėnesių gauna kelialapį ir tada važiuoja reabilituotis į sanatoriją. Kad ta sistema išliktų, be abejo, privačioms įstaigoms galbūt daugiau reikės pasukti galvas, kaip pritraukti komercinius pacientus bei atlaikyti konkurenciją“, – pastebėjo A. Matulas[8].</p>
</blockquote>
