Valdžia nusitaikė į verslo liudijimus: mažins pajamas, draus nuomoti būstus

Reformos = verslininkų gyvenimo apsunkinimas

Visi, kas kiek atidžiau seka dabartinės, „geriausia kas nutiko Lietuvai“ (nors vis daugėja manančių, kad blogiau dar nėra buvę) Vyriausybės darbą, turėjo pastebėti, kad visos vadinamosios šios valdžios „reformos“ yra nukreiptos į viduriniosios klasės naikinimą. Tą galima pasakyti tiek apie sveikatos apsaugos ministro Artūro Dulkio vykdomą ligoninių tinklo „optimizavimą“, tiek apie aplinkos ministro Simono Gentvilo siekį apmokestini „taršius“ automobilius, tiek apie finansų ministrės Gintarės Skaistės brukama Nekilnojamojo turto apmokestinimą. Tarsi viso šito būtų maža, vairuotojo pažymėjimą pragėrusi, bet vis tiek valdiškus pinigus degalams sugebanti leisti G. Skaistė nusitaikė ir į dirbančius pagal verslo liudijimą. Jos vadovaujama Finansų ministerija įregistravo 12-ąjį Gyventojų pajamų mokesčio projektą. ^[1]

Gyventojų pajamų mokestis

Pagrindinis teisės aktas — Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai:

Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę:

nuolatiniai Lietuvos gyventojai,

nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Mokestinis laikotarpis — kalendoriniai metai. ^[2]

Jam pritarus, būtų keičiama dabar galiojanti tvarka ir verslo liudijimo mokesčiai būtų skaičiuojami taip:

1️. Toliau lieka minimali 30 kalendorinių dienų verslo liudijimo trukmė;

2️. Maksimali pajamų suma, kurią būtų galima gauti dirbant pagal verslo liudijimą nuo 45 000 eurų mažėtų iki 20 000 eurų;

3. Dabar verslo liudijimas suteikia teisę parduoti prekes/paslaugas juridiniams asmenims iki 4 500 eurų sumos, po reformos ji mažėtų iki 2000 eurų.

4️. Nepaisant visų pakeitimų, lieka galioti draudimas su verslo liudijimu vykdyti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos veiklą. ^[3]

Finansų reformos projektas sulaukė kritikos

Finansų ministerijos pateiktas projektas netruko sulaukti argumentuotos kelių Seimo narių kritikos. Jie rašė:

„LR Finansų ministerijos teikiamomis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siekiama suvienodinti mokesčių aplinką asmenims, užsiimantiems individualia veikla ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Toks suvienodinimas iš esmės yra neteisingas, nes individualią veiklą vykdantys asmenys patys kuria darbo vietas, turi rūpintis savo darbo aplinka bei darbo priemonėmis, jų pajamos yra nepastovios, nes dažniausiai priklauso nuo paklausos konkretaus asmens vykdomai veiklai, todėl skirtumai tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir savarankiškai veiklą vykdančių asmenų apmokestinimo yra pagrįsti dėl prisiimtos rizikos.

Pažymėtina, kad individualią veiklą vykdančių asmenų mokesčiai augs ne tik dėl nuo 15 iki 20 proc. didinamo tarifo, bet reikšmingai plėsis ir apmokestinamųjų pajamų bazė, prezumpcinių sąnaudų, kurias leidžiama atskaityti nevykdant sąnaudų apskaitos, procentas mažės nuo 30 iki 20 proc. nuo apyvartos.

Siekiant ir toliau skatinti smulkiuosius verslininkus deklaruoti visas pajamas, išeiti iš šešėlio, nes kaip rodo kitų šalių patirtis – mokesčių didinimas – dažnai duoda priešingą rezultatą, todėl teikiamu pasiūlymu siūlome:

2024 m., 2025 m. ir 2026 m. individuliai veiklai nekeisti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą;

Siūlome padidinti 45 tūkst. eurų vietoj 20 tūkst. eurų ribą dirbantiems su verslo liudijimu;

Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 55 tūkst. eurų siūlome didinti iki 65 tūkst. eurų;

Prezumpcinių sąnaudų, kurias leidžiama atskaityti nevykdant sąnaudų apskaitos, procentą palikti 30 proc. vietoj 20 proc. nuo apyvartos, o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, 2025 m ir 2026 m.. padidinti iki 20 tūkst. eurų vietoj 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.“ ^[4]

Dirbantys pagal verslo liudijmus – pasmerkti?

Nors projektas ir argumentuotai sukritikuotas, tikėtis, kad esantys valdžioje ją išgirs, būtų naivu. Kaip rodo visa ligšiolinė praktika, valdantieji visas savo idėjas, neretai padedami „opozicionierių“ iš Socialdemokratų partijos ir sąjungos „Vardan Lietuvos“, prastumia buldozeriu. Savotiška išimtis, bent kol kas, buvo nebent partnerysčių įstatymas, bet ir tą buvo bandoma prastumti įvairiomis negražiomis manipuliacijomis. ^[5]

Prisiminus tai, galima neabejoti, kad G. Skaistė ras krūvą „rimtų“ argumentų, kodėl į smulkiojo ir vidutinio verslo „karstą“ reikia įkalti dar vieną vinį, o visa valdančioji klika pasirūpins, kad nauja tvarka būtų priimta. Jei reikės, net atmetus prezidento veto, kas šios kadencijos Seimo darbe irgi tampa kasdienybe. Ypatingai tais atvejais, kai reikia patvirtinti kokį nors tautą skaldantį arba žmones skurdinantį, tačiau sudarantį sąlygas lobti turtuoliams, įstatymą.