Kas nutiko tolimajame Nigeryje?
Tikėtina, kad Prancūzija ir Vakarų Afrikos šalys rengiasi karinei intervencijai į Nigerį kur šalies prezidentą Muhamedą Bazumą (Mohamed Bazum) nuvertė ir įkalino jo paties gvardija. Tai įvyko liepos 26 d. Tą pačią dieną buvo uždarytos šalies sienos. Prezidento administracijos išplatintame pranešime buvo teigiama, kad gvardiečiai nesulaukė kitų kariuomenės dalinių palaikymo, tačiau jau kitą dieną į maištininkų pusę perėjo ir Nigerio Karinės pajėgos. [1]
Liepos 28 d. prezidentinės gvardijos vadas generolas Abdurachmanas Čianis (Abdurrahman Chiani) kreipėsi į tautą nuotoliniu būdu ir pasiskelbė Tėvynės gynybos nacionalinės tarybos, vienijančios perversmą įvykdžiusiu kariškius, vadovu. Jis paragino Nigerio partnerius nesikišti į įvykius šalyje. Maištininkų veiksmus jis pateisino kova su valstybės lėšų grobstymu, nebaudžiamumu bei korupcija visose jos išraiškos formose.
Tą pačią dieną jis buvo paskelbtas naujuoju šalies vadovu, o Nigerio Konstitucijos galiojimas – pristabdytas. JTO Sekretoriatas ir daugelis pasaulio valstybių maištininkų veiksmus pasmerkė.
Kodėl Nigerio įvykiai svarbūs likusiam pasauliui?
Valstybiniai perversmai Vakarų Afrikoje ir ypač Sahelyje tokie dažni, kad jų apibūdinimui net buvo sugalvotas specialus terminas – „maištų juosta“ (angl. coup belt). Dažnai perversmus ar jų bandymus lydi ir išstojimas prieš buvusią regiono šalių metropoliją Prancūziją. Visgi, nepaisant Malio ir Burkina-Fasos atvejų, kur per 2022 metus įvyko net du valstybės perversmai, Nigeris visą laiką buvo ištikimas Prancūzijos partneris.
Situacija pasikeitė per pastarąjį perversmą, po kurio tūkstančiai chuntos šalininkų išėjo į gatves skanduodami „Prancūzija, nešdinkis“. Jie nuplėšė iškabą nuo Niamėjuje įsikūrusios Prancūzijos ambasados, vietoje jos iškėlė Rusijos ir Nigerijos vėliavas bei pamėgino padegti administracijos pastatą.
Nigeris yra septintas pagal dydį urano tiekėjas į pasaulinę rinką ir pagrindinis šios žaliavos šaltinis ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos Sąjungos energetiniam sektoriui. Situaciją dar labiau blogina tai, kad Europos šalys planavo atsisakyti urano tiekimo iš Rusijos. [2]
Taip pat Nigeryje dislokuoti Prancūzijos ir kitų šalių kariniai daliniai, kurie vietos ginkluotosioms pajėgoms padeda kovoti su islamistais. Regione aktyviai veikia teroristinė organizacija „Boko haram“ ir vietiniai „AlKaidos“ bei „Islamo valstybės“ padaliniai. Po perversmo Vokietija prakalbo apie savo karių išvedimą iš šalies.
Netrukus Nigerio chunta paskelbė, kad Prancūzija, siekdama atkurti ankstesnę šalies valdžią, planuoja karinę intervenciją. Vienas iš perversmo organizatorių, karinių oro pajėgų pulkininkas Amadu Abdramanas (Amadu Abdraman) pareiškė, kad esą šalies užsienio reikalų ministras Asumas Masudas (Hassoumi Massoudau) leido prancūzams bombarduoti rezidenciją. Chunta perspėjo, kad bet kokie bandymai išlaisvinti suimtą prezidentą peraugs į kruviną chaosą.
Prancūzijos URM informacijos apie ruošiamą oro antpuolį nei paneigė, nei patvirtino, bet pabrėžė, kad Paryžius vieninteliu teisėtu šalies vadovu laiko M. Bazumą ir gins savo šalies piliečių interesus Nigeryje.
Kuo Nigerio chuntai grasina aplinkinės šalys?
Liepos 30 d. Nigerio kaimynai, priklausantys Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai (ECOWAS), chuntai pritaikė sankcijas, sustabdė bet kokius piniginius pervedimus ir įšaldė Nigerio aktyvus šalių centriniuose ir komerciniuose bankuose. Blokas Nigerio chuntai pateikė ultimatumą: jeigu per savaitę į postą nebus grąžintas nuverstasis šalies prezidentas, kaimyninės valstybės pačios imsis visų priemonių, būtinų konstitucinei santvarkai apginti, įskaitant ir jėgos panaudojimą. [3]
ECOWAS gali pasigirti nemaža bendrų karinių intervencijų patirtimi. Nuo praėjusio amžiaus pabaigos organizacijos šalių-narių kariuomenės buvo naudojamos pilietinių karų ir valstybinių perversmų malšinimui Siera Leonėje, Kot d‘Ivuare, Liberijoje ir Gvinėjoje Bisau. 2013 metais jos padėjo Maliui kovoti su islamistais, o 2017 m. talkino perleidžiant valdžią Gambijoje.
Kita vertus, gali būti, kad šį kartą šalys apsiribos tik politine ir ekonomine Nigerio izoliacija. Reikalas tas, kad bendro karinių jėgų panaudojimo suderinimo procedūra yra labai ilga, todėl ECOWAS gali nuspręsti apsiriboti sankcijomis. Specialistų vertinimu, to gali užtekti, nes naujasis režimas jiems neatrodo gyvybingas.
Pastariesiems pritaria ir nuverstosios vyriausybės premjeras Uhumudu Mahamadu (Ouhoumoudou Mahamadou), kuris perspėjo, kad kaimyninių šalių taikomos sankcijos sukels Nigeryje socialinę ir ekonominę katastrofas. „Žinau, koks Nigeris trapus, žinau ekonominę šalies būklę, kadangi pats buvau finansų ministras ir dabar vadovauju vyriausybei. Tai šalis, kuri nepajėgs atsilaikyti prieš tokias sankcijas“, – patikino U.Mahamadu. [4]
Tuo pat metu bandoma ieškoti taikių situacijos sureguliavimo priemonių. Praėjusį savaitgalį Nigerį aplankė pereinamojo laikotarpio Čado prezidentas Mahamatas Idris Debis Into (Mahamat Idriss Déby Itno). Jis, ieškodamas kompromisinio sprendimo, susitiko tiek su maištininkų vadu, tiek su nuverstu prezidentu. [5]
