Paramos įstatymo pataisos sudarė tobulas sąlygas finansiniam piktnaudžiavimui
Paramos ir labdaros įstatymo pakeitimai galimai atvėrė legalią pinigų plovyklą. Pakeistame Paramos ir labdaros įstatyme numatyta, jog fiziniai asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys ekstremalios situacijos valdyme ir padarinių šalinime, galės gauti finansinę paramą ar labdarą, dėl kurios, neprireiks pateikti jokių ataskaitų. Be to, šie finansai taps neapmokestinami jokiais mokesčiais.
Nors projekto aiškinamajame rašte užsimenama, kad pokytis yra siejamas su lengvatomis medikams ar savanoriams, kurie įprastai yra aktyviai įsitraukę į ekstremalios situacijos likvidavimo ir padarinių šalinimo veiksmus, ekspertai ir įvairios organizacijos netruko pastebėti, kad ši nauja tvarka sudaro palankias sąlygas piktnaudžiavimui, lėšų grobstymui ir pinigų plovimui.
Net STT pateikė neigiamą antikorupcinį pataisų vertinimą ir konstatavo, kad „įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą.”
Kritikuota ir tai, kad numatytas įstatymo pakeitimo projektas priimtas taip, kaip jau tapo įprasta šiai Vyriausybei – skubos tvarka, be detalesnių išaiškinimų ir diskusijų su visomis susijusiomis šalimis, tačiau valdžios atstovai akivaizdžias įstatymo pakeitimo spragas ignoruoja ir sudaro palankias galimybes verslui, deklaruojantiems paramą medikams ir savanoriams be jokių mokesčių skaičiuoti milijoninius turtus.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisos priimtos ypač skubotai
Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai buvo priimti tuomet, kai šalyje vis dar aktualus buvo pandemijos ir valdymo klausimas – 2020 m. gruodį. Tačiau kartu, tai įvyko vos po savaitės, kai dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė prisiekė Seime.
Kaip dabar pabrėžia buvusi Seimo narė Audronė Jankuvienė, įstatymas priimtas ypatingai skubiai, be svarstymo komitetuose, be teisininkų įvertinimo ar viešų konsultacijų: projektas pateiktas 15:26 val., svarstytas 20:48 val., o 20:50 val. jau buvo priimtas[1].
Buvusios parlamentarės A. Jankuvienės teigimu, kadangi pačiame įstatyme yra panaikintas paramos kontrolės mechanizmas, valdžia sudaro sąlygas legaliai teikti kyšius fiziniams asmenims, pavadinant perduodamus pinigus tiesiog parama.
„Nebelieka paramos panaudojimo ir apskaitos, kontrolės mechanizmo. Išbraukta nuostata, kad jos negali gauti nepatikimi mokesčių mokėtojai, teisti už mokesčių grobstymą ir pan. Kas ir kokiais atvejais galės gauti tokią paramą (ir prekėmis, ir paslaugomis, ir pinigais!), nustatys ne Seimas, o Vyriausybė“, – piktinasi A. Jankuvienė.
Įstatymo spragas akcentuoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, tačiau valdžia kritikos negirdi
Politikai nėra vieninteliai, kurie atkreipė dėmesį į problematiškas įstatymo pataisas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) taip pat pareiškė, kad įstatymo pokyčiai buvo priimti pažeidžiant teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas nuostatas dėl konsultavimosi su visuomene, dėl teisės akto priėmimo skaidrumo, dėl teisės akto poveikio korupcijai[2].
LBAA ekspertų nuomone, „neįmanoma su LRV nutarimu uždengti padarytos klaidos, dėl kurios bus piktnaudžiaujama gryninant pinigus per pelno nesiekiančius asmenis“.
LBAA atvirai kalba apie tai, kad bet kokia turtinė ar finansinė parama savanoriui ar medikui visada galės pavirsti pinigų plovimo operacija.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad LRV nutarimo projektas, kuriame turėtų būti detalės ir turėtų būti identifikuoti medikai ir savanoriai, galintys rinkti lėšas ir turtą iš kitų asmenų nemokant jokių mokesčių, nėra skelbiamas.
„Siūloma balsuoti tikint, kad tokia tvarka nesudarys piktnaudžiavimo sąlygų, o LRV nutarimo turinys atitiks aiškinamojo rašto informaciją. Norime atkreipti dėmesį, kad paramos ir labdaros įstatymas neleidžia suteikti paramą/labdarą prekėmis, kurių naudojimas yra ribojamas LPĮ 4 str. 4d. ir šis įstatymo punktas nėra keičiamas“, – konstatuoja LBAA.
STT įžvelgia korupcijos riziką, VMI stokoja duomenų
Grėsmių dėl priimtų pataisų iškart įžvelgė ir STT, kuri pateikė neigiamą pataisų vertinimą, pabrėždama, kad „įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą“[3].
Dėl neaiškaus įstatymo pokyčio traktavimo, fiziniai asmenys atsakymų ieškojo ir VMI, kur buvo klausiama, apie juridinių asmenų paramą fiziniams asmenims, o STT kreipusis į VMI, buvo prašoma pateikti bendrą juridinių asmenų „pandeminės“ paramos sumą, fizinių asmenų, kuriems pervesta parama, bendrą skaičių[4].
Tačiau VMI dėl galiojančio teisinio reguliavimo tokių duomenų neturi, todėl negalėjo jų pateikti, nors pati STT rekomenduoja svarstyti, pagal kokius principus lėšos būtų paskirstomos, ypač jei paramos teikėjas skirdamas lėšas nenurodytų, kokias funkcijas atliekančius fizinius asmenis nori paremti.
I. Vėgėlė primena, kad sprendimas yra parankus valdžios atstovams
Teisininkas Ignas Vėgėlė šioje situacijoje primena ir tai, kad įstatymo pataisa galioja dabar, kai pandemijos likvidavimas ir su tuo susiję darbai nebėra tokie aktualūs kaip 2020 m. pabaigoje.
I. Vėgėlė akcentuoja ir tai, kad tik praėjusiais metais sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų paramos gavimo ir teikimo apskaitos ir viešinimo sistemos taikymo“, kuriame yra aprašyta tai, kaip turėtų būti reguliuojama labdaros ir paramos apskaita.
„Atkreipiu dėmesį – įsakymas įsigaliojo tuomet, kai jau niekas jokios „pandeminės“ paramos nebeskyrė! Įsakymas negalioja atgal, t. y 2021-iesiems, kuomet buvo aktyviai aukojama, todėl išsiaiškinti, kas, kam ir kiek skyrė per tuos pandeminius metus, sunkiai įmanoma“, – reziumuoja I. Vėgėlė, spėliodamas, kad skubotai priimtos įstatymo pataisos, matyt, buvo naudingos patiems valdžios atstovams.
