- Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdimos sąvokos „branduolinis ginklas“ ar „atominė bomba“
- Sugriovimus po branduolinės atakos net sunku įsivaizduoti
- Branduolinis karas – be nugalėtojų
- Branduolinio ginklo rūšys
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdimos sąvokos „branduolinis ginklas“ ar „atominė bomba“
Aistras ir nerimą visuomenėje dar labiau pakurstė neseniai Rusijos priimta nauja branduolinė doktrina. Visgi, pasak buvusio Lietuvos kariuomenės vado, generolo leitenanto Valdo Tutkaus, nepaisant karingos retorikos, branduolinės valstybės situaciją vertina realiai.
„Mano nuomone, net ir Rusijai patvirtinus naująją doktriną, branduolinis karas nėra realus. Tie, kas disponuoja branduoliniais ginklais, į situaciją žiūri rimtai ir atsakingai. Kodėl JAV ir NATO vengia įsitraukti į konfliktą Ukrainoje? Jie žino, kad Rusija yra branduolinė valstybė, kuri aiškiai pasakė, jog jeigu jai ims grėsti egzistencinis karas, ji panaudos turimą branduolinį arsenalą. Žinant rusų mentalitetą ir matant jų priimamus sprendimus, galima nebejoti, jog jeigu kiltų įvardintas pavojus, jie ginklus panaudotų, - patikslino kariškis. – Pretekstas yra aiškus, todėl nors nemaža pasaulio dalis palaiko Ukrainą, bet remia ją tik materialiai arba ginkluote, be tiesioginio įsitraukimo į konfliktą. Taip, į šalį kovoti vyksta savanoriai, tačiau tai nereiškia valstybės dalyvavimo. Būtent todėl aš piktinausi, kai Lietuvos seimas priėmė sprendimą siųstis karius-instruktorius į Ukrainą, kuri beje nėra NATO narė. Jeigu jie būtų pasiųsti, ko nepadarė nė viena kita šalis, juridiškai tai būtų Vakarų dalyvavimas kare. Aljansas to vengia, todėl oficialiai karių nesiunčia, o Rusija, net ir po įsiveržimo į jos teritoriją, taip pat nepanaudoja branduolinių ginklų.“
Sugriovimus po branduolinės atakos net sunku įsivaizduoti
Paklaustas, koks skirtumas tarp konvencinės ir branduolinės ginkluotės, V. Tutkus trumpai atsakė, kad antruoju atveju naudojamas branduolinis užtaisas.
„Konvencinių raketų irgi yra labai galingų. Jų turi amerikiečiai, prancūzai, rusai. Visgi net jos ir jų padaroma žala negali prilygti branduolinės raketos ar bombos sprogimui. Kad būtų aiškiau, reikia prisiminti vienintelį istorijoje atvejį, kai buvo panaudotas branduolinis ginklas – Japonijos bombardavimą. Šiandieninės, modernios raketos yra 2-2,5 karto galingesnės negu buvo ant Hriošimos ir Nagasakio numestos bombos. Jeigu tuomet sugriovimai buvo milžiniški, tai dabar jie būtų dar didesni, su dar ilgiau išliekančiomis pasekmėmis, - nurodė pašnekovas. – Tai yra dar vienas konvencinio ir branduolinio ginklo skirtumas. Pirmojo pasekmės pajuntamos tuoj pat, antrojo jaučiamos daugelį metų. Černobylio avarija kada įvyko, o jos pasekmes vis dar jaučiame. Tas pats būtų ir po branduolinės bombos ar raketos sprogimo. Baisiau, mano nuomone, nieko negali būti.“
Branduolinis karas – be nugalėtojų
Pasidomėjus, kaip atrodytų toks konfliktas, jeigu jis visgi prasidėtų, buvęs kariuomenės vadas patikslino, kad tai lemtų keletas veiksnių.
„Tarkim, būtų tai lokalus branduolinis smūgis ar masinė branduolinė ataka. Strateginiai ar taktiniai ginklai būtų naudojami ir t.t. Tiek TSRS, tiek kitose šalyse vyko pratybos ir buvo planuojamos/skaičiuojamos galimos tokių konfliktų pasekmės, bet didžiausią įtaką turi apimtis. Tik filmų tai niekaip neprimintų. Regionas, kuriame nukristų tokia raketa ar bomba, būtų sunaikintas ir ilgiems metams užterštas. O jeigu kiltų Trečiasis pasaulinis karas, tuomet galas viskam ateitų labai greitai ir tokiame kare laimėtojų nebūtų, - pabrėžė V. Tutkus. – Situaciją labai tiksliai apibūdina senas ir kiek žiaurokas anekdotas: „Jeigu prasidėjo branduolinis bombardavimas, susisupkite į baltą paklodę ir lėtai judėkite link kapinių. Kodėl lėtai? Idant nekiltų panika.“ Planuoti, skaičiuoti galima daug, bet pabaiga būtų tokia. Visi tai puikiai suvokia, todėl niekas ir neskuba spausti „raudono mygtuko“.
Branduolinio ginklo rūšys
Branduolinį ginklą sudaro branduoliniai šaudmenys, jų valdymo ir nešimo į taikinį priemonės. Branduoliniai šaudmenys – tai raketų ir torpedų branduolinės kovinės dalys, branduolinės bombos (atominė bomba, termobranduolinė bomba), branduolinės artilerijos sviediniai, minos, giluminės bombos, fugasai. Branduolinių šaudmenų užtaisai būna branduoliniai (sprogimą sukelia branduolių dalijimosi reakcija), termobranduoliniai (sintezės reakcija), mišrieji (dalijimosi–sintezės arba dalijimosi–sintezės–dalijimosi reakcijos) ir neutroniniai (mažo galingumo termobranduoliniai užtaisai, kurių pagrindinė energija naudojama pirminei jonizuojančiajai spinduliuotei sukelti). Jie į taikinį nešami raketomis, torpedomis, lėktuvais, šaunami iš artilerijos pabūklų, iš anksto įtaisomi žemėje ar po vandeniu.Nedideli nešiojamieji branduoliniai šaudmenys gali būti naudojami diversiniais tikslais.
Pagal galią skiriamas subkilotoninis (iki 1 kt), kilotoninis (1–1000 kt), megatoninis (virš 1 Mt), nominalusis (apie 20 kt) branduolinis ginklas, pagal radioaktyviosios taršos laipsnį – nešvarusis, švarusis ir mažiausiojo liekamojo radioaktyvumo branduolinis ginklas. Branduolinis ginklas – galingiausias ginklas, pvz., viena 50 Mt termobranduolinė bomba gali sunaikinti didelį miestą ir radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti apie 45 000 km2 teritoriją.[1]
