<h2>Koronaviruso vakcina integruojama į bendrą skiepų kalendorių</h2>
<p>Vien Europoje nepageidaujamas reakcijas į skiepus nuo COVID-19 patyrė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. Daugiau kaip 300 moterų, kurios pasiskiepijo, prarado kūdikius dėl persileidimo arba pagimdė negyvus. Tačiau tokie skaičiai kelia siaubą tik „needukuotiems“. Edukuota valdžia atlaisvina visus apribojimus ir nuo gegužės 1 dienos atšaukia Lietuvoje ekstremalią padėtį, tačiau neslepia, jog jau ruošiasi rudeniui. Skiepai nuo koronaviruso jau yra integruojami į bendrą skiepijimosi algoritmą ir bandoma apmąstyti naujus galimus iššūkius, kurie gali atsirasti prasidėjus šaltesniam metų laikui.</p>
<p>Su ekstremalios situacijos atšaukimu atšaukiami ir visi apribojimai. Tai reiškia, kad kaukių nebereikės dėvėti net ir autobusuose ar gydymo įstaigose. Tačiau valdžios sprendimas atšaukti ekstremalią situaciją atrodo kiek keistas, žinant, jog kasdien vis dar fiksuojama po kelis šimtus naujų užsikrėtimo atvejų ir po kelias mirtis, juolab, kad visi prisimena, kokiems susirgimų skaičiams esant visi buvo uždaryti namuose ir nebuvo leidžiama dirbti verslams.</p>
<p>Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad reikia atsižvelgti į dabar paplitusios koronaviruso atmainos pobūdį[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Nors atvejų skaičius dar nėra nukritęs į kažkokius labai istoriškai žemiausius lygius, kuriuose esame buvę, tačiau žinant omikron ypatybes, to ir nereikėtų laukti.“</p>
</blockquote>
<p>Vyriausybės vadovė pabrėžė, jog šiuo metu padėtis vis labiau gėrėja, nes sveikatos apsaugos sektorius susiduria su kur kas mažesniu krūviu nei per bet kurią bangą ankstesniu laikotarpiu. Be to, nuolat mažėja reanimacijose esančių ir kitų ligonių vietas užimančių COVID-19 pacientų skaičius, tad jau galima kalbėti apie ekstremalios padėties panaikinimą. Tačiau I. Šimonytė teigia, jog būtina ruoštis rudeniui, o būtent tai šiuo metu ir yra aktyviai daroma, apmąstant būsimą papildomą vakcinaciją:</p>
<blockquote>
<p>„Tikėtina, kad vis tiek susirgimų banga kils, todėl integruojame naują skiepijimosi algoritmą į bendrą imunoprofilaktikos programą – taip kaip nuo gripo ar kažkokių kitų sezoninių ligų ir tiesiog, jei vėl susiklostys kažkokia ypatinga situacija, tarkime, atsiras nauja atmaina, kuri kels kitų iššūkių, tai žinosime, kaip grįžti į tą ekstremalią padėtį, bet dabar tiesiog ją laikyti dėl jos pačios nematome didelio tikslo.“</p>
</blockquote>
<p>Tad galvojantys, jog su trečia vakcinos doze raginimai skiepytis nuo koronaviruso iškeliavo užmarštin, rudenį veikiausiai turės smarkiai nusivilti. Jau po kelių mėnesių tikriausiai ir vėl lauks revakcinacija, ypač žinant tai, kiek vakcinos yra nupirkta ir įsipareigota dar nupirkti ateityje. O kur dar galimi nauji iššūkiai, su kuriais gali tekti susidurti, jei atsirastų naujų ir pavojingesnių koronaviruso atmainų.</p>
<h2>Europoje užfiksuota virš 1,7 milijono nepageidaujamų reakcijų</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/covid19_vaccines.jpg" alt="" /></p>
<p>Kol planuojama tolimesnė visuotinė tiek vaikų, tiek suaugusių vakcinacija, taip pat fiksuojama ir vis daugiau nepageidaujamų reakcijų, kurias pacientai patyrė po gauto COVID-19 skiepo.</p>
<p>Remiantis balandžio 16 dienos duomenimis[2], vien Europoje buvo užregistruoti 1 714 288 pranešimai apie patirtus sveikatos sutrikimus po vakcinacijos:</p>
<ul>
<li>905 088 atvejai po „Pfizer“ vakcinos,</li>
<li>475 403 atvejai po „Astrazeneca“ vakcinos,</li>
<li>276 806 atvejai po „Moderna“ vakcinos,</li>
<li>56 737 atvejai po „Janssen“ vakcinos,</li>
<li>254 atvejai po „Novavax“ vakcinos.</li>
</ul>
<p>Žinoma, skaičiai taip stipriai skiriasi veikiausiai ne tik todėl, jog viena ar kita vakcina gali sukelti daugiau nepageidaujamų reakcijų, bet ir dėl to, kiek jomis spėjo pasiskiepyti žmonių. Šiuo metu daugiausiai žmonių yra skiepyti „Pfizer“ vakcinomis, tad natūralu, jog ir užfiksuotų nepageidaujamų reakcijų daugiausia buvo būtent po šio skiepo.</p>
<p>Tiesa, primename, jog registruotos galimos šalutinės reakcijos nebūtinai reiškia, jog tam tikri negalavimai buvo sukelti vaistinio preparato. Tam dar turi būti atlikti išsamesni tyrimai. Pačioje duomenų bazėje aiškinama:</p>
<blockquote>
<p>„Šioje svetainėje pateikiama informacija apie įtariamą šalutinį poveikį, t. y. vartojant vaistą nustatytą medicininį reiškinį, kuris yra nebūtinai susijęs su vaistu ar jo sukeltas. Informacijos apie įtariamą šalutinį poveikį nereikėtų suprasti kaip informacijos, kuria teigiama, kad vaistas ar veiklioji medžiaga sukelia nustatytą poveikį ar kad vaistą ar veikliąją medžiagą nesaugu vartoti. Tik nuodugniai įvertinus visus turimus duomenis ir atlikus jų mokslinį vertinimą galima padaryti patikimas išvadas dėl vaisto teikiamos naudos ir keliamos rizikos.“</p>
</blockquote>
<h2>Nuo pašalinio poveikio daug dažniau kenčia moterys</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/coronavirus_in_europe.jpg" alt="" /></p>
<p>Nagrinėjant visus užfiksuotus atvejus, galima pastebėti panašias tendencijas: apie nepageidaujamas reakcijas kur kas dažniau pranešė moterys, o daugiausiai atvejų registruota 18–64 metų amžiaus grupėje.</p>
<p>Dažniausią amžiaus grupę veikiausiai galima paaiškinti tuo, jog jai priklauso kur kas daugiau žmonių nei vyresnio ar jaunesnio amžiaus vakcinuotų asmenų grupės.</p>
<p>Tačiau lieka neaišku, kodėl įvairius nusiskundimus daug dažniau pajunta moterys, o ne vyrai. Pavyzdžiui, iš visų praneštų nepageidaujamų reiškinių, įvykusių po „Pfizer“ vakcinos gavimo, net 70,7 % nutiko moterims. Atitinkamai didesnis moterų procentas pastebimas ir su kitomis vakcinomis: „Astrazeneca“ – 70,3 %, „Moderna“ – 68,8 %, o „Janssen“ – 54,6 %.</p>
<p>Fiksuoti įvykę sveikatos sutrikimai buvo labai įvairūs. Žinoma, didesnė jų dalis – nežymūs negalavimai, tokie kaip lengvas karščiavimas, trumpalaikis galvos skausmas, nemalonus pojūtis dūrio vietoje ar „kaulų laužymas“. Tačiau būta ir kur kas rimtesnių įvykių, kurie nutiko jau po vakcinacijos – įskaitant ir anafilaksinę reakciją.</p>
<p>Daug žmonių patyrė įvairaus tipo širdies veiklos sutrikimus („Pfizer“ – 73 031, „Moderna“ – 23 250, „Astrazeneca“ – 22 442, „Janssen“ – 3 148), kraujo ir limfinės sistemos sutrikimus („Pfizer“ – 63 909, „Moderna“ – 18 219, „Astrazeneca“ – 14 622, „Janssen“ – 1 451). </p>
<blockquote>
<p>Tarp nėščiųjų jau buvo fiksuota persileidimų („Pfizer“ – 130, „Moderna“ – 66, „Astrazeneca“ – 12, „Janssen“ – 3) ir anksčiau laiko gimusių negyvų kūdikių („Pfizer“ – 55, „Moderna“ – 31, „Astrazeneca“ – 8, „Janssen“ – 1). </p>
</blockquote>
<p>Visi šie viešai prieinami duomenys yra reguliariai atnaujinami, todėl juos gali stebėti ir palyginti kiekvienas. Tiesa, kadangi minėta duomenų bazė yra skirta tik įvykiams registruoti, kol kas nėra aišku, kiek iš šių atvejų iš tiesų yra susiję su vakcinomis, o ne kitomis problemomis. Juos gali registruoti ir medikai, ir galimą šalutinį poveikį patyrę asmenys. Tačiau pačioje duomenų bazėje rašoma:</p>
<blockquote>
<p>„Europos vaistų agentūra skelbia šiuos duomenis, kad suinteresuotosios šalys, taip pat visuomenė, galėtų įvertinti informaciją, kuria Europos reguliavimo institucijos remiasi nagrinėdamos vaisto ar veikliosios medžiagos saugumą.“</p>
</blockquote>
<p>Tad kitaip tariant, šie duomenys vėliau prisideda prie vaistinių preparatų saugumo įvertinimo ir yra nuodugniai tiriami. O iki rudens, kai visuomenė tikriausiai ir vėl bus raginama aktyviai vakcinuotis, duomenų bazėje užfiksuotų galimų šalutinių poveikių veikiausiai bus dar daugiau.</p>
