<h2>Vaikų skiepijimui nepasiteisinus, raginamos vakcinuotis nėščiosios</h2>
<p>Ar tą lėmė atšilę orai ir masinės atostogos, ar kiek kiti aspektai, tačiau vakcinacijos skaičiai rodo viena – ji akivaizdžiai stojo. Premjerės taip išsvajoti 70 proc. paskiepytųjų, panašu, tolsta ir toliau – Lietuvoje pasiekti tokius rodiklius kol kas yra neįmanoma – mat dabar tėra 43,4 proc. paskiepytų gyventojų. Neseniai pradėtas 12-15 metų vaikų vakcinavimas, taipogi, panašu, nedavė norimo rezultato – birželio 22 d. duomenimis, Lietuvoje paskiepyti vos 5 proc. šiai amžiaus grupėje priklausantys vaikai.[1] Kaip jau prieš tai minėjome, gautos ir nepanaudotos vakcinų siuntos yra tiesiog išpilamos, o būdai tam pažaboti vis dar nepasiteisinantys, mat birželio 16 d. taipogi buvo skelbta savotiška „akcija“ – vakcinacija be registracijos. Norintieji pasiskiepyti be eilių tą galėjo padaryti būtent tada visuose Lietuvos vakcinavimo centruose. Panašu, kad ir tai didžiulio susidomėjimo nesulaukė, o didžiulės nusidriekusios eilės liko tik Sveikatos apsaugos ministerijos svajonėse.</p>
<p>Todėl netrukus buvo imtasi dar vieno „taktinio manevro“. Pamačius, kad su vaikais galbūt nepavyks, nuspręsta skubiai pasidalinti ekspertų raginimais skiepytis nėščiosioms. Nesvarbu, kad šiais raginimais pasidalinta nesant jokių atliktų tyrimų su besilaukiančiomis moterimis, o internautės nesibodėjo pasidalinti, jog kai kurios ginekologės išvis rekomendavo nėščiosioms nesiskiepyti. Visgi, SAM – tai nė motais. Svarbu, kad trokštamos vakcinos būtų realizuotos ir nenukeliautų į kanalizacijos vamzdį be jokio tikslo. Nors tyrimai su nėščiosiomis, kaip jau minėjome, nėra atlikti, SAM pasisakiusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė mano kiek kitaip:[2]</p>
<blockquote>Iki šiol atlikti moksliniai tyrimai patvirtina vakcinacijos naudą, kuri nusveria bet kokią prieštaringą informaciją ar galimus šalutinius reiškinius. Patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 tiek moteris, tiek vyrus apsaugo nuo šios pavojingos ligos sukeliamų komplikacijų ir dar nenustatytų ateities padarinių.</blockquote>
<p>Tiesa, kokie ateities padariniai gali būti paskiepijus nėščiąją – taipogi nenustatyta. Todėl netgi ir šioje vietoje paminėta, kad esant nėštumui ar jo planavimui, svarbu pasitarti dėl vakcinos su gydytojais akušeriais ginekologais. Netgi ir sveikatos apsaugos ministerija suvokia, kad tokios milžiniškos atsakomybės nenorėsiantys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pregnant-1.jpg" alt="Skiepai nėščiosioms" /></p>
<h2>Dėl vangios vakcinacijos kaltinama valdžios komunikacija</h2>
<p>Tokio mąsto naujienos nepraleido ir „LRT“ ekspertai. Nurodoma, jog pagal įvairias apklausas Lietuvoje kone penktadalis gyventojų apskritai nėra apsisprendę, ar nori skiepytis, ar visgi ne. Todėl ekspertų teigimu, valdžios institucijos per menkai bendrauja su neapsisprendusiais, mat šiuos būtų galima gana greitai palenkti į vieną ar kitą pusę, priešingai, nei jau su nusprendusiais nesiskiepyti:[3] „Su antivakseriais kalbėti neapsimoka, nes čia laivas plaukia ir mes į jį neįlipsime, bet su abejojančiais, kurių yra labai daug, reikia diskutuoti. Jei tu abejoji, tai diskutuoji, o ne gąsdini. Vyksta maždaug tokia komunikacija: eik skiepykis kaip į nemylimos uošvienės jubiliejų, arba į šermenis – rinkis pats“, – teigė Jolanta Babiliūtė-Simaškienė.</p>
<p>„LRT“ taipogi paantrino ir prof. Vytautas Usonis – mat dėl komunikacijos stokos informacija pateikiama labai „sausai“ ir užsimenama tik apie tai, kad „leidžiama kažkas, neleidžiama kažkas, vakcinos leidžiamos vienoms amžiaus grupėms ar kitoms“. V. Usonio teigimu, su žmonėmis esą reikia kalbėti ir jiems aiškinti, kuo skiepas yra reikalingas, kokios iš to gaunamos naudos. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys taipogi neslėpė, kad laikinas skatinamąsias priemones atrasti galima, tačiau svarbu, kad žmogus pats „apsispręstų viduje“. Tačiau, panašu, kad netgi ir tos skatinamosios priemonės ne per daugiausiai padeda – Marijampolės savivaldybėje, nepaisant dovanų už skiepą, rodikliai taipogi sumenkę:[4]</p>
<blockquote>Skiepijimo apimtys tikrai mažėja gal jau kelias savaites, tačiau tai vyksta visoje Lietuvoje. Be mūsų loterijos mieste jos gal ir dar sparčiau būtų sumenkusios, – teigė Marijampolės mero patarėja Agnė Pavelčikienė.</blockquote>
<p>Esą skiriami prizai už vakciną kai kuriems išties „padėjo“ apsispręsti, mat kai kurie žmonės nors ir galvojo pasiskiepyti, tačiau tą padaryti planavo kiek vėliau. O prizai privertė ateiti anksčiau.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/komunikacija.jpg" alt="Komunikacija" /></p>
<h2>Jei prizai nesugundė – galbūt padės apsispręsti Lietuvos sporto žvaigždės</h2>
<p>Visgi, net jei ir nepasiskiepijote – ne bėda. Kauno rajono savivaldybė tikisi, kad pasitelkusi į pagalbą sporto žvaigždes, padės „apsispręsti“. Štai dar birželio 18 dieną pasiekė žinia, kad į Kauno rajono seniūnijas išriedėjo ne kas kitas kaip mobilus skiepų autobusiukas, kuriame buvo galima sutikti disko metiką olimpietį Andrių Gudžių bei Dakaro ralio lenktynių nugalėtoją motociklininką Arūną Gelažniką. Tiesa, tokia akcija nebuvo vykdoma veltui – žvaigždės buvo pasitelktos tam, kad įkalbėtų skiepytis. Pažymima, kad šia akcija buvo siekiama paskiepyti vyresnius, vienišus bei kitus turinčius ribotas galimybes, asmenis. O autobusiukas buvo skirtas tam, kad pareklamuoti ne ką kitą kaip skiepus:[6]</p>
<blockquote>Esu nuoširdžiai dėkingas Andriui ir Arūnui, kurie sutiko neatlygintinai pareklamuoti mūsų akciją. Šie sportininkai yra mūsų kraštiečiai, todėl jų autoritetingas žodis svarbus ir jaunimui, ir pagyvenusiems žmonėms, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.</blockquote>
<p>Naujienų agentūra „ELTA“ praneša, kad per pusdienį vakcina „Johnson & Johnson“ vakcina buvo paskiepyti 105 gyventojai, o vėliau esą vakcinų atsargas net teko pildyti, mat tokio antplūdžio „nesitikėta“. Pranešama, kad tądien Čekiškės miestelyje buvo paskiepyti 45 žmonės, Daugėliškių ir Purviškių kaimuose – 19 asmenų. Tiesa, jei šįkart žvaigždėms ir nepavyko įkalbėti skiepytis, ruoškite argumentus kitai savaitei – mat toks mobilus skiepų autobusiukas seniūnijas lankysiantis kiekvieną savaitę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skiepu-autobusiukas.jpg" alt="Skiepų autobusiukas" /></p>
<h2>Siūloma nemokamai išsiaiškinti, ar nesate viruso nešiotojai</h2>
<p>Nuo šiol ar nesergate COVID-19 bus galima pasitikrinti periodiškai kas 7 dienas ir ne vėliau kaip kas 10 dienų. SAM praneša, kad praplėtė testavimo grupes – savanoriškai profilaktiškai testuotis galės ir vaikai, dalyvaujantys neformaliojo švietimo užsiėmimuose. Testuotis valstybės lėšomis galėsiantys ir paslaugų teikėjai, prekybos vietų darbuotojai, dirbantys šiose srityse: kultūros ir meno, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo, viešojo maitinimo paslaugų teikimo, mažmeninės prekybos, laisvalaikio bei pramogų paslaugų, grožio bei apgyvendinimo paslaugų.[6]</p>
<p>SAM praneša, kad yra galimybė ne tik atlikti profilaktinį COVID-19 testą, bet ir pasitikrinti antikūnų kiekį organizme, siekiant nustatyti, ar asmuo jau persirgo koronaviruso infekcija. Taip pat pažymima, kad profilaktiniai tyrimai nereikalingi tiems asmenims, kurie jau yra persirgę koronavirusu ir nuo teigiamo PGR ar antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 180 dienų. Taip pat SAM pažymi, kad tyrimai visiškai neefektyvūs tiems, kas turi COVID-19 serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, praėjus mažiau nei 60 dienų. Na ir nepamirštami vakcinuotieji – jei asmuo paskiepytas vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažesniu nei 180 dienų laikotarpiu.</p>
<p>Tiesa, dar kartą primename, kad net ir vakcinuotieji gali būti viruso nešiotojais, tad kodėl SAM nurodo, jog tokiems asmenims testas neefektyvus – atsakyti negalime. Mat testai ir taip nėra 100 proc. efektyvūs ir gali nurodyti tiek klaidingai teigiamą, tiek klaidingai neigiamą rezultatus. O galbūt tai puikus būdas „nuimti“ naštą nuo darbuotojų pečių ir įkalbėti vakcinuotis?<img src="77_CDN_URL/images/testas.jpg" alt="Profilaktinis testavimas" /></p>
