Aklas tikėjimas bet kokiu „mokslu“ įtrauks į karą – ir dar daugiau
Pastaruoju metu dažnai kalbama apie tapatybę. Ir visgi, kaip toli siekia šios, švelniai tariant, beprotiškos ir akivaizdžius nukrypimus liudijančios idėjos? Ir, apskritai – ar tokioje tematikoje įmanoma klysti? Išradingus atsakymus pateikia Vašingtono universiteto studentai.
Diskusija prasideda klausimu apie įėjimą į tualetus, rūbines ir SPA centus atsižvelgiant į lytį, su kuria asmuo tapatinasi ir kurią dabar išreiškia / propaguoja. Kruopščiai atrinkti respondentai it susitarę tvirtina, neva žmonės turėtų turėti galimybę rinktis, kuria kryptimi eiti – paskui sijonus ar beisbolininkus; tualetai neturėtų būti skirstomi – rūšiavimas, jų nutarimu, visai reikalingas naudojantis bidė ar skyle grindyse šlapimo balos fone; dar svarbiau, kad kiekvienas turėtų teisę į rūbinę, nepriklausomai nuo apatinių kelnaičių klostės, genitalijų „koncepcijos“ ar tamponų sudėties. Bent jau valstybinei universitetai šiuo atveju esą turėtų prisitaikyti prie tų, kurie nesitapatina su lytimi, norėdami papramogauti ir turėdami teisę bet kada apsigalvoti.
Kitais žodžiais sakant, nesvarbu, ar laikai save moterimi, ar vyru – šiais laikais privalu turėti visapusišką priėjimą prie objektų, kildinančių iš liguista fantazija grįstos ir individualizmą menančios padermės.
Akivaizdu, jog begaliniai yra tik du dalykai: Visata ir žmonių kvailumas. Pastarasis vis dažniau teiraujasi: ar vyro prisistatymas moterimi žymi peržengtą tolerancijos ribą, ar buką nūdienos normatyvą?
Tvirtindami, kad „kaip sugalvosi, taip bus gerai“, aplinkiniai palaikančiai pareiškia, neva malonu paskatinti pasimetusįjį. Vis dėlto, ką jie atsakytų, jeigu žemaūgis vidutinio amžiaus baltaodis prisistatytų esantis kinas, trokštantis žengti pro mergaičių rūbinės duris?
Iš kurio kampo bepažiūrėtume, tolerancija vis dažniau rodosi it žioplys, neturintis argumentų, juo labiau nežinantis, ko konkrečiai nori. Tačiau kaipgi reaguotų šių ideologijų fanatikai, jei 2 metrų ūgio kinė moteris tualete imtų prievartauti jų dukras? Kai visokio plauko užgaidas mėginama pateisinti prisidengus tolerancija, aiškėja, kad daugelis, deja, nė nesuvokia, jog tai nėra tik nekalti žaidimai manipuliuojant laisve, – su sveiką protą praradusiais vėliau bus galima daryti, ką tik nori (pavyzdžiui, įtraukti į karą…).
Žmonės verčiami paklusniomis avelėmis įvairias būdais
Pasigirsta diskusijų, neva CŽV kitados atliko begalę kraupių, slaptų eksperimentų, mėgindami destabilizuoti žmogaus psichiką, sutrikdyti jo atmintį bei įtakoti mąstyseną – ir didžioji dalis po šiai dienai nėra išviešinti[1]. Galimai panašus manipuliavimo modelis pasitelkiamas ir skirtingų maisto produktų gamybos procese (tarkime, moteriškų hormonų dėjimas į alų, mėsos auginimas „ant“ antibiotikų, kai kurių produktų modifikavimas, stiprių pesticidų naudojimas ir pan.). Kad ir kokiomis teorijomis pasikliautume, aišku viena: kuo daugiau suluošintų žmonių – fiziškai, psichologiškai bei „alternatyviai“ – tuo didesnė galimybė su jais elgtis gyvuliškai.
Atsakant į interviu užduotą klausimą, protėviai iš Kinijos iš tiesų galėtų reikši, jog esi kinas. Tačiau ar lauksime momento, kol pusamžis dėdė sūpuos pradinukus-klasiokus užklasinėje „rankdarbių“ veikloje? Priprasti prie visko negalima – o dabar net ir draudžiama. Tai yra viena pagrindinių sąlygų priešinantis paklusnių avelių klonavimui.
Plečiami seksualizavimo pakraščiai, siekiant lytinių nukrypimų dekriminalizavimo
Įsivaizduokite, jog jūsų pajamos siekia 380 eurų. Teigiate esąs turtuolis, ir pykstate, kad kiti galvoja, jog esate ties skurdo riba. Ar taip atrodo proto nukrypimas? Ar tiesa slypi kažkur anapus – arti sujauktų smegenų, išpažįstančių, jog 35-eri pase – totali klaida?
Taip respondentai kalbėjo dar 2016 m., ir tada šis interviu buvo išties juokingas – veikiausiai visai nerealus. Pastarąjį peržiūrėjus dar kartą 2020 m., jis man sukėlė nuostabą, kadangi Tomas Vytautas Raskevičius, tik patekęs į Seimą, „it iš giedro dangaus“ pasiūlė bendrus tualetus. Vienas lašas šiuolaikiniame pasaulyje akimirksniu akmenį pratašo: dabar, dedu galvą nukirsti, panašius atsakymus girdėtume iš nemažos dalies 11-tokų. Kitaip tariant, baugi tendencija plinta visose demokratinėse šalyse: mulkinami ne tik studentai, bet ir mokiniai.
Realijos tokios, jog aukštinami amoralūs tikslai, plečiant seksualizavimo pakraščius ir siekiant lytinių nukrypimų dekriminalizavimo. Nors apklausa nevyko psichiatrinės ligoninės užkaboriuose, įsivaizduokite, kaip lengva iš patiklių asmenų viską atimti ir įtikinti, kad jie yra laimingi.
Žmonės aiškiai atsakė, kad jiems nerūpi, nes kalbama apie svetimą žmogų. Įdomu, kas būtų tuo atveju, jeigu diskutuotume apie tėvus, brolius, vaikus ar jų draugus. Tarkime, jei 5 metų dukra kieme žaistų su tamsiaodžiu 198 cm ūgio 39 metų vyru, prisistatančiu 7-erių geologu? Dar įdomesnis scenarijus: ar Vyriausybė, pavyzdžiui, palaikytų mane, jei tvirtinčiau, kad esu Lietuvos premjerė ir ateinu į savo postą dirbti – juk galiu būti kuo tik noriu ir eiti bei daryti tai, ko geidžiu?
Linkstama prie išvados, kad esame karo dėl protaujančios baltosios rasės sunaikinimo sūkuryje, naudojant tūkstančius skirtingų priemonių (švietimą, įstatymus, finansus, žiniasklaidą, žemės ūkį, maisto pramonę, pramogų industriją, vandenį, farmaciją ir t. t.). Ne laikas juokauti, tačiau privalu nustatyti ribas, kol dribsniai nevirto karališkomis krevetėmis, už kurias mokėsime tiek, kiek pardavėjas sako, kad yra „tiesa“.
