Vakarai spaudžia Vokietiją dėl tankų, o susiskaldymas ir abejonės dėl Ukrainos pergalės auga
Ukrainos pareigūnai jau kelis mėnesius ragina Vakarų sąjungininkus aprūpinti juos moderniais Vokietijoje pagamintais tankais, tačiau Berlynas iki šiol nesiuntė jų ir neleido to padaryti kitoms NATO šalims.
Augant pasipiktinimui Vokietijos sprendimu, šalies kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Berlynas ir toliau remia Ukrainą, o naujasis vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, jog tikisi, kad sprendimas dėl tankų pristatymo Ukrainai bus priimtas jau netrukus.
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad Vokietija netrukdytų Lenkijai išsiųsti į Ukrainą Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“.
„Jei mūsų paprašytų, mes nestovėtume skersai kelio. Žinome, kokie svarbūs šie tankai, todėl dabar apie tai diskutuojame su savo partneriais. Turime užtikrinti, kad būtų išgelbėtos žmonių gyvybės ir išlaisvinta Ukrainos teritorija“, – pridūrė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.
Vis dėlto, dalis ekspertų kalba, kad tankų tiekimas Ukrainai esamos karo padėties gali drastiškai ir nepakeisti, o gausėjant Vakarų nesutarimams, būtina aptarti ir tai, kas įvyktų, jeigu pergalės Ukrainai šiame kare pasiekti vis dėlto nepavyktų.
Lenkija tankus Ukrainai žada tiekti ir be Berlyno sutikimo, o Europos politikai vis labiau kritikuoja Vokietiją
Lenkija ne kartą peikė Berlyną dėl jo neryžtingos pozicijos tankų tiekimo Ukrainai klausimu. Neseniai Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, kad Vokietijos požiūris yra nepriimtinas, nes nuo karo pradžios praėjo beveik metai, o Ukrainoje ir toliau kasdien žūsta nekalti žmonės. M. Morawiecki anksčiau yra sakęs, kad yra pasirengęs tiekti „Leopard“ net ir be Berlyno pritarimo.
„Kadangi ministras Pistorius neigia, kad Vokietija blokuoja tankų tiekimą Ukrainai, norėčiau išgirsti aiškų pareiškimą, kad Berlynas pritaria jų siuntimui. Karas vyksta čia ir dabar. … Ar vokiečiai nori juos laikyti sandėliuose, kol Rusija nugalės Ukrainą ir pasibels į Berlyno duris?“, – sakė lenkų premjeras.
Už tankų tiekimą Ukrainai pasisako vis daugiau Europos politikų, o ypač garsiai šiuo klausimu kalba regiono lyderiai.
„Šiuo metu nėra jokių svarių argumentų, kodėl negalima suteikti kovinių tankų“, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, pažymėdamas, kad eskalacijos argumentas neveikia, nes Rusija ir toliau eskaluoja situaciją.
Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad tankų tiekimo nereikėtų atidėti dar bent vienai dienai, o Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas teigė, kad Rusija gali laimėti karą, jei europiečiai „nepadės Ukrainai tuo, ko jai reikia dabar“.
Vokietija tampa atsiskyrėlė, o Kremliui Vakarų skilimas yra ypač parankus
Ilgus mėnesius NATO ir Vakarai gyrėsi karo Ukrainoje fone pademonstruota vienybe, tačiau dabar tvirtas Ukrainos palaikymo naratyvas pamažu dūžta. Jei Jungtinė Karalystė ir toliau tęsia tvirtą paramą Ukrainai, o Rusijos agresiją patyrusių Lenkijos ar Baltijos šalių politika taip pat signalizuoja palaikymą karo alinamai šaliai, Vokietija ir toliau demonstruoja stebėtiną neveiksnumą ir neužtikrintumą.
Pirmiausia Berlynas pareiškė, kad negalės teikti tankų iš savo pajėgų, paskui teigė, kad atsiųs keletą tik tuo atveju, jei Vašingtonas suteiks priedangą ir padarys tą patį su savo „Abrams“, nors „Leopards“ geriau tinka mūšio vietovei ir jau yra Europoje.
Galiausiai, penktadienį Vokietija pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą turi patikrinti atsargas. Vis tik, pats vokiečių „Der Spiegel“ aptiko praėjusios vasaros Bundesvero dokumentą, kuriame nurodyta, kad jo ginkluotėje yra 19 tankų „Leopard 2“, paruoštų naudoti Ukrainoje.
Vokietijai ir toliau delsiant priimti sprendimą, šalis rizikuoja likti atskirta diplomatiniame fronte. Negana to, vokiečių abejonės ir vieningos nuomonės Vakaruose stoka yra tai, ko tikėjosi Rusija. Kremlius jau dabar teigia, kad nesutarimai Europoje dėl to, ar suteikti tankus Kijevui, rodo, kad NATO kariniame aljanse didėja nervingumas.
„Tačiau, žinoma, visos šalys, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja pumpuojant ginklus į Ukrainą ir keliant jos technologinį lygį, prisiima atsakomybę už konflikto tęsimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tankų gali ir nebeužtekti: šansų Ukrainai pasiekti pergalę vis mažėja
Vis dėlto, karui tęsiantis jau beveik metus, o realaus proveržio ir toliau nepasiekiant nei vienai pusei, dalis ekspertų teigia, kad modernios NATO ginkluotės gali nepakakti sėkmingam Ukrainos puolimui. Padėtis Ukrainoje nėra tokia gera kaip daugelis mano. Nors žinant, kad Ukrainos kariai beveik metus priešinasi Rusijos pajėgoms naudodami seną sovietinę ginkluotę, deja, kovinei galiai sukurti reikia kur kas daugiau.
Tankai, pėstininkų kovos mašinos, haubicos, priešlėktuvinės gynybos sistemos užtikrina didžiausią pajėgumą tik tuo atveju, jei jų naudotojai yra visapusiškai apmokyti ir patyrę. Be to, net ir turint kvalifikuotus operatorius ir įgulas, transporto priemonės turi būti aprūpintos pakankamu kiekiu degalų ir šaudmenų, turi būti tinkamai ir reguliariai prižiūrimos.
Tuo tarpu kiti ekspertai mano, kad jei Ukrainos kariams pavyktų prasiveržti prie Azovo jūros ir izoliuoti Krymą arba jei jiems pavyktų atkovoti didelę dalį separatistinio rytinio Donbaso regiono, tikėtina, kad atsakydama į tai Rusija grasintų ir galbūt įvykdytų tam tikrą eskalaciją, pavyzdžiui, simboliškai imituotų NATO oro bazių ar tiekimo linijų Lenkijoje, o gal Rumunijoje bombardavimą. Tai galimai sukeltų JAV atsaką.
Tačiau branduolinio karo pavojaus akivaizdoje, tikėtina, augtų balsų, raginančių nutraukti ugnį, skaičius. Be to, Kijevas būtų pasiekęs pakankamą pergalę. Žinoma, kalbant apie paliaubas, būtų sulaukta aršaus Ukrainos vyriausybės, kai kurių NATO narių, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, pasipriešinimo.
Šiuo metu visi požymiai rodo, kad Rusijos pajėgos stiprina esamas linijas, kad užkirstų kelią tolesniems Ukrainos laimėjimams, pavyzdžiui, Charkovo srities rytinės dalies ir Chersono miesto susigrąžinimui. Tačiau jei Ukrainos pajėgos patirs didelių nuostolių ir per kelis ateinančius mėnesius nesėkmingų puolimų metu išeikvos savo šaudmenų atsargas ir šarvuotąją techniką, gali būti, kad sėkmingas Rusijos kontrpuolimas taps realia galimybe.
Vakarų žvalgybos vertinimais, ukrainiečių ir rusų nuostoliai yra maždaug lygiaverčiai, o Rusija turi tris su puse karto daugiau gyventojų nei Ukraina. Nors atsižvelgiant į ligšiolinius rezultatus, nėra realios galimybės, kad Rusijos proveržis galėtų lemti Kijevo užėmimą, tačiau jei Rusija užims visą Donbaso regioną ir sustiprins sausumos tiltą į Krymą, labai tikėtina, kad Kremlius pareikš, jog pagrindiniai Rusijos tikslai yra pasiekti, o tuomet Maskva pasiūlys paliaubas ir taikos derybas.
Toks Rusijos pasiūlymas taip pat atvertų kelią dideliam susiskaldymui Vakaruose. Daugelis Vakarų politikų tikriausiai teigtų, kad paliaubos būtų geriausias sandoris, kokį Ukraina kada nors galėjo gauti. Tuo tarpu nepritariantys Rusijos siūlomoms paliauboms greičiausiai teigtų, kad tai leistų Rusijai sustiprinti savo pajėgas būsimam naujam karui ir galimai NATO šalies atakai.
Rusija nori ir gali tęsti karą, o tai kelia riziką visam NATO blokui
Kaip teigia Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Rajmundas Andžejčakas, karas Ukrainoje stato ant kortos Lenkijos, rytinio flango ir visos NATO saugumą.
„Jei strateginiu, politiniu, kariniu ar civilizaciniu požiūriu prarastume Ukrainą, tai akimirksniu turėtų tiesioginės įtakos Baltarusijai. Mes dar labiau stumsime ją į Maskvos glėbį. Ir tada, žvelgiant iš Lenkijos perspektyvos, bus labai blogai. Karas Ukrainoje yra kova dėl daug didesnių interesų – Lenkijos Respublikos, rytinio flango ir visos NATO saugumo“, – teigia R. Andžejčakas.
Pasak R. Andžejčako, problema yra ne tik karinė, bet ir finansinė, ekonominė, politinė.
„Finansiniu požiūriu tai neatrodo gerai. Rusija vis dar turi pinigų karui. Napoleonas kartą pasakė, kad karui reikia tik trijų dalykų: pinigų, pinigų ir pinigų. Prieš karą rusai turėjo 600 mlrd. dolerių atsargų; 300 mlrd. dolerių įšaldė tarptautiniai finansų centrai. Tai reiškia, kad jei išlaidos neviršytų 100 mlrd. dolerių per metus, pinigų dar būtų dvejiems metams“, – teigia jis.
R. Andžejčakas pabrėžia ir tai, kad Rusijoje taikomi visiškai kitokie standartai: tai didžiulė šalis, kurioje gyvena daugiau kaip 140 mln. žmonių. Mobilizuoti 100 000, 200 000, 300 000 žmonių nėra neįmanoma, o apie visuomenės nepasitenkinimą negali būti nė kalbos. Ekspertas priduria ir tai, kad šiandien kare kovojama tik dėl to, kas sunyks greičiau: ar Maskva, kasmet prarandanti 5 proc. BVP, ar Ukraina, prarandanti 30-40 proc. BVP.
„Tai nuostolių ir išteklių santykis. Ukraina gali paprasčiausiai neatlaikyti tokio išsekimo. Svarbu masto ekonomija. Rusija vis dar didelė ir stipri“, – sako R. Andžejčakas.
