JAV iš Bagdado evakuoja dalį ambasados darbuotojų dėl augančios grėsmės regione
Jungtinės Valstijos nusprendė evakuoti neesminį personalą ir jų šeimų narius iš ambasados Bagdade, reaguodamos į didėjančią įtampą regione. Kaip pranešė JAV pareigūnai, šis sprendimas buvo priimtas įvertinus saugumo rizikas, o šią savaitę amerikiečiai buvo informuoti, jog Izraelis ruošiasi galimam kariniam veiksmui prieš Iraną.
Pareigūnai teigia, kad tokiu atveju Iranas galėtų keršyti, taikydamasis į JAV objektus Irake. JAV Valstybės departamentas patvirtino, kad nuolat peržiūri savo atstovybių personalo struktūrą. „Remiantis naujausia mūsų analizė, nusprendėme sumažinti savo misijos Irakui mastą“, BBC sakė vienas pareigūnas[1].
Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą Kennedy centre pareiškė: „Mes patarėme amerikiečiams palikti regioną, nes jis gali tapti pavojingas. Pamatysime, kaip viskas klostysis.“ Jis taip pat pakartojo savo poziciją, kad JAV neleis Iranui įsigyti branduolinio ginklo: „Mes to neleisime.“
Derybos stringa, bet dar neatmestos: Iranas perspėja dėl galimų pasekmių
Šeštasis JAV ir Irano derybų dėl branduolinės programos etapas turėtų vykti šį sekmadienį Omane, kur JAV atstovas Steve’as Witkoffas planuoja susitikti su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi. Vis dėlto, kaip pranešė šaltiniai, šios derybos gali ir neįvykti.
Trumpas šią savaitę sakė, jog vis mažiau tiki, kad Iranas sutiks sustabdyti urano sodrinimą. „Jie atrodo vis labiau vilkina procesą“, teigė jis. Tuo metu Irano gynybos ministras Aziz Nasirzadeh įspėjo: jei derybos žlugtų ir JAV pradėtų karinę operaciją, Iranas „be jokių skrupulų smogs JAV bazėms regione“.
Pentagonas taip pat leido karių šeimoms savanoriškai išvykti iš JAV bazių Kuveite ir Bahreine. JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) kartu su Valstybės departamentu koordinuoja pasiruošimą įvairiems scenarijams.
Trečiadienį Britanijos Karališkojo laivyno jūrų stebėsenos tarnyba išplatino perspėjimą, kad įtampa regione gali paveikti komercinę laivybą. Tanklaiviams Persijos įlankoje, Omano įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje patarta būti ypač budriems[2].
Irano branduolinė programa pažengusi, Izraelis galimai artėja prie smūgio
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi šią savaitę informavo, kad Iranas ženkliai padidino sukauptų beveik ginkluotės lygio medžiagų kiekį. Remiantis TATENA ataskaita, šalis turi apie 900 svarų sodrinto urano, kiekį, pakankamą mažiausiai dešimčiai branduolinių užtaisų pagaminti.
2015 m. pasiektas susitarimas su JAV ir kitomis didžiosiomis valstybėmis įpareigojo Iraną apriboti sodrinimą mainais į sankcijų atšaukimą. Tačiau 2018 m. D. Trumpas vienašališkai pasitraukė iš susitarimo, o Iranas atsisakė laikytis apribojimų. Dabar Europos valstybės, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija, svarsto apie sankcijų grąžinimą.
Izraelio pareigūnai tvirtina, kad Iranas pasiekė „nepriimtiną“ pažangą. Pasak šaltinių, Teheranas ruošiasi galimam Izraelio smūgiui. Jau parengtas atsako planas, numatantis šimtų balistinių raketų paleidimą į Izraelį. 2024 m. spalį Iranas jau buvo smogęs Izraeliui, bet tuo metu JAV padėjo perimti didžiąją dalį raketų.
D. Trumpas esą perspėjo Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu neskelbti karo, kol vyksta derybos. Vis dėlto šią savaitę prezidentas leido suprasti, kad jo optimizmas blėsta: „Aš vis mažiau pasitikiu, kad galime susitarti.“
Iranas savo ruožtu ragina ne eskaluoti, o grįžti prie diplomatinio kelio. „Diplomatija, o ne militarizmas tai vienintelis kelias į priekį“, trečiadienį rašė Irano misija Jungtinėse Tautose. Užsienio reikalų ministras Araghchi sakė, kad susitarimas dėl taikaus branduolinės programos pobūdžio vis dar įmanomas, bet TATENA planuojamas sprendimas pasmerkti Iraną gali viską sugriauti.
„Jei TATENA valdyba priims šią rezoliuciją, Iranas reaguos GRIEŽTAI. Visa atsakomybė teks tik tiems, kurie patys sugriauna savo patikimumą“, rašė Araghchi.
