Vakarų Europos gyventojai pavargo nuo nesibaigiančios Ukrainos kovos ir norėtų greičiau ją pabaigti
2024 m. gruodžio mėnesio „YouGov“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad toliau eskaluojamas konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos pradeda atsibosti didžiajai daliai europiečių. Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa atskleidė, kad visuomenės parama Ukrainai „tol, kol ji laimės“, net jei tai reikštų karo pratęsimą, stipriai sumenko. Kai kuriose šalyse ši parama per pastaruosius metus sumažėjo net 14 procentinių punktų.
Atlikta apklausa rodo, kad net keturiose iš septynių Vakarų Europos šalių pirmenybė teikiama karo su Rusija užbaigimui derybomis. Nuotaikos pasikeitė, nes daugelis europiečių reiškia susirūpinimą dėl respublikono Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Tikimasi, kad D. Trumpas, kuris pasiūlė užbaigti karą vos per 24 valandas, pradėjęs eiti pareigas, sumažins JAV paramą Ukrainai, o tuo tarpu europiečiai esą pradėjo baimintis, kad dėl šios priežasties Ukraina taps labiau pažeidžiama ir sumenks jos karinės galimybės[1].
Tuo tarpu mūšio lauke Rusija gerokai pasistūmėjo į priekį rytiniame Donbaso regione, o Ukrainai sunkiai sekasi ginti pagrindinius miestus, nes trūksta karių, o būtent Rusija turi karinę persvarą. Nepaisant Ukrainos nesėkmių, prezidentas V. Zelenskis ir toliau tvirtai atsisako atiduoti okupuotas teritorijas Rusijai, o NATO kritikuoja raginimus pradėti taikos procesą kaip per ankstyvą ir ragina toliau remti Ukrainą.
Apklausa taip pat rodo didėjantį nepasitenkinimą dėl paramos, kurios Ukraina sulaukė iš savo sąjungininkų. Daugelis europiečių mano, kad jų vyriausybės nepadarė pakankamai, kad užkirstų kelią Rusijai laimėti karą, ypač kalbant apie sankcijas ir karinę pagalbą. Tačiau tik nedaugelis žmonių mano, kad jų šalys turėtų padidinti pagalbą Ukrainai. Tiesą sakant, didesnė dalis visuomenės kiekvienoje šalyje pasisako už paramos išlaikymą arba mažinimą.
Žvelgiant į ateitį, dauguma europiečių įsitikinę, kad iki 2025 m. pabaigos nė viena pusė nepasieks lemiamos pergalės – didžioji dalis tikisi arba tęsti kovas, arba derybų būdu pasiekti taikos susitarimą. Tokios šalys kaip Danija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija labiausiai tikėtinu rezultatu laiko derybų būdu pasiektą susitarimą, o tuo tarpu Ispanija ir Švedija šiek tiek labiau linksta į besitęsiantį konfliktą.
Lietuvoje veikiantys Ukrainos paramos fondai taip pat pastebi mažėjančias apsukas
Panašu, kad ir lietuviai jau nebėra sužavėti tos idėjos Ukrainą kare su Rusija remti „iki pergalės“, o apie tai jau kalba ir skaičiai. Apskritai, tautiečiai, matyt, jau „atsikando“ visos aukojimo kultūros ir mieliau renkasi turimas lėšas pasilaikyti sau.
Labdaros ir paramos organizacijų atstovai jau dabar pastebi, kad šiemet net ir prieš didžiausias metų šventes, kada įprastai išauga aukojimo tempai, pastebimas gerokas jų sumažėjimas[2].
Visgi, panašu, kad apskritai žmonės dabar labiau linkę finansinę auką organizacijoms skirti tik prieš šventes.
„Matome natūralią tendenciją, nors lietuvių parama išlieka tikrai didelė, tačiau kartu ji kryptingai mažėja. Tai suprantama, nes nuo pilnos invazijos (Rusijos invazijos į Ukrainą – BNS) pradžios jau praėjo beveik treji metai, o dėmesys vienai kad ir kokiai svarbiai temai ilgainiui mažėja, tuo labiau, kad turime daug turbulencijų pasaulyje“, – tvirtino „Mėlyna ir geltona“ atstovai.
Paramos, skirtos Ukrainai, organizacijos atstovai neslepia, kad šaliai skiriama parama – tiesiogiai yra susijusi su emocija. O kadangi jos dabar mažiau ir dėmesį prikaustančių įvykių pasaulyje šiuo metu daugiau – tai ir parama nebe tokia gausi.
V. Putinas pareiškė esantis pasiruošęs taikos deryboms su Ukraina
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs taikos deryboms su Ukraina, bet tik „jei to prireiks“. Neseniai susitikęs su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, V. Putinas aptarė galimybę panaudoti Slovakiją kaip neutralią vietą deryboms dėl beveik trejus metus trunkančio konflikto sprendimo.
R. Fico, tvirtas Rusijos sąjungininkas, kritikavo ES paramą Ukrainai ir blokavo Ukrainos narystę NATO, todėl Slovakija tapo potencialiu tarpininku[3].
V. Putinas, kalbėdamas po susitikimo Leningrade, Slovakiją dėl jos neutralios pozicijos apibūdino kaip priimtiną alternatyvą deryboms. Slovakijos pareigūnai, įskaitant užsienio reikalų ministrą Jurajų Blanarą, sveikino V. Putino komentarus kaip teigiamą ženklą, rodantį, kad Slovakija yra pasirengusi padėti tarpininkauti siekiant taikos. Ukraina buvo informuota apie Slovakijos pasiūlymą, tačiau kol kas į jį neatsakė. Prezidentas V. Zelenskis kritikavo glaudžius R. Fico ryšius su V. Putinu, ypač po to, kai R. Fico 2023 m. grįžo į valdžią.
V. Putinas jau kelis mėnesius užsimena apie derybų galimybę ir tvirtina, kad Rusija sutiktų derėtis tik tuo atveju, jei Ukraina atsisakytų okupuotų teritorijų. Jis taip pat pakartojo, kad jam vadovaujant Ukraina negali įstoti į NATO. Neseniai V. Putinas paminėjo išrinktąjį prezidentą Dona Trumpą kaip galimą tarpininką, o D. Trumpas išreiškė įsitikinimą, kad susitarimą pavyks pasiekti greitai. D. Trumpo komanda pasiūlė konflikto įšaldymo planą, pagal kurį Rusija galėtų pasilikti dalį okupuotų teritorijų, kartu užtikrindama Ukrainos sienų apsaugą.
Nepaisant to, V. Putinas ir toliau eskaluoja konfliktą, net šventiniu laikotarpiu surengdamas niokojančią raketų ir dronų ataką, nukreiptą prieš Kijevą ir Charkovą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasmerkė šiuos smūgius kaip tyčinį teroro aktą, kuriuo siekiama sutrikdyti šventinį laikotarpį.
D. Trumpas: atsakomybę už pagalba Ukrainai turėtų prisiimti Europos valstybės
Tuo tarpu D. Trumpas žada keisti JAV politiką Ukrainos atžvilgiu, ragindamas Europos šalis didinti karinę pagalbą ir planuodamas mažinti JAV paramą, rašo dienraštis „The Washington Post“[4].
D. Trumpas pažadėjo derėtis dėl greito konflikto užbaigimo, nors detalės, kaip jis ketina priversti Rusijos prezidentą V. Putiną dalyvauti taikos derybose, lieka neaiškios, mat Ukrainos ir Rusijos atstovai derybose nedalyvavo nuo pat 2022 m. pradžios.
Nepaisant jo siūlomo JAV pagalbos mažinimo, D. Trumpas nurodė, kad planuoja toliau tiekti ginklus Ukrainai, kad būtų palaikoma „taika per jėgą“, kaip pranešė „Financial Times“. Tačiau politikos analitikas Tarasas Zahorodnijus pažymėjo, kad D. Trumpo strategija vis dar vystosi, o Kremlius, atrodo, nepatenkintas tokiu jo požiūriu.
